Penktadienio vakarą prie Kauno pilies kelioms valandoms suliepsnojo Kovo 11-ajai skirtas laužas.
Susirinkusieji klausėsi istorikų Simono Jazavitos ir prof. Valdo Rakučio pasakojimų apie Nepriklausomybės atkūrimą ir dainavo patriotines dainas, vaišinosi kareiviška arbata, išbandė virvės traukimą ir išvydo karinį „Meškutės” šokį. Galiausiai visi vieningai sugiedojo „Tautišką giesmę”.
Idėja simboliškai budėti Tėvynės sargyboje prie laužų Kovo 11 – osios išvakarėse, dar 2009 m. kilo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, šįmet, pirmą kartą ją įgyvendino ir Kaunas, kuriame prie laužo susitelkė keliasdešimt žmonių.
Vienijantis renginys
Į šventę susirinko Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę vertinantys bei tuo besidžiaugiantys žmonės.
Vienas renginio Kaune organizatorių vyr. leitenantas Vytenis Miliušas džiaugėsi, kad istorinėje šaliai vietoje, kur Lietuvos kariai gynė šalies žemę, laisvę, nepriklausomybę – debiutavo visuomenę burianti laužų akcija. „Norėjosi Kovo 11-ąją paminėti kiek kitaip, nei įprastai, ne tik rikiuotėse, paraduose ar besiklausant oficialių kalbų. Norėjosi ir indėlio visuomenei, šilto bei jaukaus renginio, vienijančio žmones”, – kalbėjo vyr. ltn. V. Miliušas.
Nors aktyvius laisvės ir nepriklausomybės gynėjus pirmiausiai įprasta laikyti karius, tačiau renginio atstovai pažymėjo, kad ir eiliniai piliečiai gausiai mini valstybines šventes, buriasi, aktyviai ir išdidžiai pasipuošia trispalvėmis. „Kovo 11-oji yra viena naujausių Nepriklausomybės švenčių, kurią dar mena ir daugybė čia esančių žmonių. Būtina pažymėti mūsų laisvę, tad ir skatiname švęsti kartu, nes kariuomenė be visuomenės – niekas. Kariuomenė – tai visuomenė”, – sakė vyr. ltn. V. Miliušas.
Jis susirinkusiesiems pristatė „Meškutės” šokį – senovišką Lietuvos karių šokį, šoktą žygiuose ar dalyvaujant ilgose karinėse kompanijose, tokie užsiėmimai skatindavę karius kartu veikti, atlikti užduotis, vienydavę.
Siūlė atsigręžti į partizanus
Istorijos doktorantas, Kauno miesto muziejaus istorikas, Lietuvos karo istorijos draugijos pirmininkas, „Misija Sibiras 2016″ dalyvis Simonas Jazavita pasakojo, kad po atviru dangumi, prie jaukaus laužo, nuotaikingai minėti Kovo 11-ąją – smagu.
„Mūsų istorijoje buvo daug tragiškų įvykių, tačiau kartu buvo ir nemažai kilnaus pasiaukojimo, idealizmo, tad minėti valstybinę šventę braukiant ašarą – nesinorėtų. Žiūriu į pokario partizanų biografijas ir matau: nuotraukose jie linksmi, nesvarbu, kad bunkeryje, kur sąnariai išsukinėti nuo drėgmės, tvyro nuolatinė baimė, laukia žiaurūs kankinimai, o sekanti valanda jau gali būti paskutinė. Bet jie linksmi, neprarandantys vilties, tikėjimo”, – pasakojo S. Jazavita.
Jo manymu, svarbu Kovo 11-ąją švęsti ir dėl žmonių, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, ir dėl mūsų pačių. „Tai istorijos tęstinumas, pirmiausiai Vasario 16-osios. Mylėti savo šalį – tai jausti jos netobulumus ir kartu nuoširdžiai norėti negeroves pataisyti, susivienyti. Kaip Seneka sakė: „Savo šalį kiekvienas myli ne dėl to, kad ji didelė, o dėl to, kad sava.” – Optimistiškai turi nuteikti, kad kiekvienas gali realiai keisti, gerinti šalies padėtį”, – kalbėjo pašnekovas.
Didinga istorija
Prof. V. Rakutis susirinkusiesiems priminė, kad Kauno pilies aikštė yra vieta, kur lietuviai sustabdė kryžiuočius.
„Kryžiuočiai slinko upėmis, kol pasiekė Kauną. Pilį jie bandė užimti 7 metus, bet per tą laiką nepasislinko nei sprindžiu per Nemuną, Nerį aukštyn. (…) Ši vieta – skirta parodyti didvyriškas pastangas bei įkvėpti, kad reikia kovoti iki galo. Kaune yra aštuoni piliakalniai, tai liudija, kad mes čia gyvename mažiausiai nuo II a. Be to, Marvelėje yra didžiausias kapinynas Lietuvoje. Teigiama, kad mūsų žemės čia buvo mažiausiai tūkstantį metų iki kryžiuočių atėjimo. Jei tiek atlaikėme, gal dar kelis tūkstančius metų atlaikysime?”, – retoriškai klausė prof. V. Rakutis.
Susirinko švęsti Nepriklausomybę
Portalo „Kas vyksta Kaune” kalbinti žmonės tikino į šventę atėję norėdami įprasminti Kovo 11-osios šventę ir pasidžiaugti tuo, ką turi brangiausio – laisve ir nepriklausomybe.
„Susėdimas aplink laužą atėjo iš ainių ainių, kai visi kartu susėsdavo, pasijusdavo galia, stiprybė, kad mes esame vienybėje, mylime tėvynę. Kovo 11-oji – tai mūsų Lietuva. Prisimeni, kas tau brangu”, – kalbėjo kaunietė Elena Jurkutė.
„Atėjome švęsti nepriklausomybę, nuostabu, kad ji yra. Laisvėje gimsta kūryba, tiesa, kartais reikia priminti, kad neužmigtum patogiame gyvenime ir nuolat dėtum pastangas tą laisvę išsaugoti”, – kalbėjo Marija Lizdenytė.
Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės jaunųjų šaulių būrio vadė Agnė Kučkovaitė teigė, kad svarbu ugdyti jaunimą: „Jaunimas aktyvus, o kai parodo iniciatyvą, patriotinė veikla tampa svarbia jų gyvenimo dalimi. Dalyvaujame visose valstybinės šventėse, matau liepsnelę vaikų akyse, tai fantastika!”.
Kaunietis Darius į šventę atvykęs su dviem mažaisiais pasakojo, kad su vaikais dalyvauja visose valstybinėse šventėse. „Pirmokas jau moka šalies himną. Manau, kad svarbu minėti šią šventę visiems, tai netolima mūsų istorija, 1990-ieji, dar, atrodo, buvo ne taip senai”.
