Iš tiesų priėjo: piešė sau slapstydamiesi, naktimis, užsigobę kapišonus ir še tau – Kauno menininkų namuose užlipo ant prožektoriais nutviekstos scenos, šypsojosi, atsakinėjo į klausimus, priiminėjo padėkas. Taip išeina, kad padėkos neatėję atsiimti Savivaldybės klerkai dabar yra didesni undegroudininkai, nei gatvės menininkai, ir tas jų kūrybos slaptumas, anonimiškumas, antiviešumo pozicija tėra kas? Poza? Turbūt niekur nedingsi, visi esame žmonės ir norime būti pamatyti bei įvertinti.
Taigi vertinant – gatvės menas ir festivalis „Nykoka“ yra tikrai geras dalykas, miestui suteikiantis įvairesnių, netikėtų spalvų. Beje, smagiausia gatvės meno kūrinį atrasti netikėtai, tuomet jis veikia stipriausiai, o ir jo esmė – netikėtumas. Todėl praeitą savaitę Kauno menininkų namuose pristatytas „Kauno gatvės meno gidas“ buvo gana kontroversiškas daiktas. Pasiimam dabar knygelę ir einam saulutei šviečiant ieškoti visokių smagių papaišymų ant sienų. „O, kaip netikėta!, – sušuksim atradę, tarkim, Tado Šimkaus „Dviratininką su rože“ (M.K.Čiurlionio g.17/ Vytauto pr.1).
Na gerai, šalin ironiją. „Kauno gatvės meno gidas“ – tikrai geras sumanymas, kai norisi daug ir greitai. O kam to šiandien nesinori, kai nuolat trūksta laiko? Taigi praeitos savaitės neabejotinas įvykis – pamatyti gatvės menininkai (jie net nuotraukose užsidengia veidus, tą iliustruoja ir Kauno menininkų namų sodelyje šiuo metu veikianti Roko Krilavičiaus paroda „Gatvės meno portretai“) ir pristatytas „Kauno gatvės meno gidas“, kurį, beje, galima įsigyti kol kas tik Kauno turizmo informacijos centre Laisvės alėjoje. Smagu, kad toje pačioje Laisvės alėjoje, tarp T.Ivanausko zoologijos muziejaus ir Kauno „Aušros” gimnazijos aukštai iškėlus galvą galima išvysti ir Tado Vosyliaus „Valtininką“ (instaliaciją „Valtis“): norint šiokio tokio įspūdžio, reiktų draugą ar draugę nuvesti ties „Valtininku“ ir tada atkreipti jo ar jos dėmesį; padarytas įspūdis greičiausiai nudžiugins labiau nei ieškant specialiai, pagaliau ir gatvės meno esmė – daryti netikėtą įspūdį, o vėliau – tiesiog pasidžiaugti. Tai ir džiaukimės.
Kas laukia kauniečių artėjančią savaitę?
Ateinančią savaitę mūsų visų taip pat laukia daugybė įdomių ir kas smagiausia – kultūringų nuotykių, nes gera paroda, koncertas, renginys, filmas – kasdienybę nuskaidrina ir įprasmina sukeltais apmąstymais.
Kovo 6 d. (pirmadienį) 16 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) bus pristatyta nauja Zigfrido Gronau knyga „Klyksmas vaiduoklių mieste. Vilko vaikai“. Knygoje aprašomos dešimtmečio vaiko kartu su šeima patirtos kančios siaubingų žudynių, bado ir Černiachovskio ginkluotų gaujų žvėriško siautimo Karaliaučiuje metu, joje atsiskleidžia ir paauglio bei suaugusiojo gyvenimas Antrojo pasaulinio karo metais ir sovietmečio Lietuvoje.
Tą patį pirmadienį 19 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) skambės džiazo kvarteto „Apulskis/Giedra/Užameckis/Kasikauskas Quartet“ originalios kompozicijos ir džiazo standartų aranžuotės. Na, visi mes žinome kas yra džiazas ir kas “Kaunas Jazz”, taigi šiuokart turėtų užtekti ir tokios informacijos, jog atlikėjai yra jauni, grojantys šiuolaikinį džiazą.
Kovo 7 d. (antradienį) 16 val. Kauno paveikslų galerijoje bus galima susitikti ir užduoti klausimus tapytojui Rytui Jurgeliui. Išties nereikėtų praleisti tokios progos, nes „Balta upė“ – šiuo metu bene brandžiausia paroda Kaune. Esu įsitikinusi – atėjęs nė vienas nenusivils, gaus daug, koncentruotai ir užteks ilgam.
Kovo 7 d. Kauno filharmonijoje 18 val. taip pat išskirtinės kokybės, jei taip galima išsireikšti, koncertas – tarptautinį pripažinimą pelniusio pianisto Kasparo Uinsko solo rečitalis „Mėnesienos sonata“. Koncerte skambės gerai klausytojams pažįstama magiškoji L. van Beethoveno „Mėnesienos sonata“, taip pat pianisto itin mėgstamo ir dažnai atliekamo romantizmo epochos genijaus F. Chopino opusai: audringas žmogaus emocijas ir išgyvenimus atskleidžianti sonata, virtuozinis skerco bei du lyriški noktiurnai, kuriais K. Uinskas pradės savo pasirodymą.
Kovo 8-ąją šiaip jau visi, na, beveik visi, vyrai pirks tulpes ir tarptautinę moters dieną jas dovanos savo moterims, tačiau norint būti originalesniu, galima moterį ar merginą pakviesti į kiną ir dar lietuvišką, kuris dabar madoje. Taigi18 val. „Senamiesčio kino“ klube, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padalinyje (A. Mapu g. 18), vyks režisieriaus Audriaus Juzėno filmo „Ekskursantė“ (2013 m.) peržiūra. Filmas sukurtas pagal tikrą 11-metės mergaitės iš Lietuvos istoriją. Pabėgusi iš tremtiniais perpildyto krovininio traukinio, vežusio ją ir jos šeimą į Sibirą, ji įveikė 6000 km ilgą ir pilną pavojų bei nuotykių kelią namo – į Lietuvą. Beje, peržiūra bibliotekoje nemokama.
Jei jau prakalbome apie kiną, tuomet tikram kauniečiui privalu nepamiršti „Romuvos“. Kas jei ne jis rems (dėmesiu, lankomumu, bilietų pirkimu, gal net ir kokiais 2 procentais nuo gyventojų pajamų mokesčio) legendinį kino teatrą, tiesa, šiuo metu išsikėlusį i kitas patalpas (Laisvės al. 54). Kitą savaitę jame rodys puikų scanoraminį filmą „Drakonas atvyksta“ (kovo 7 d. 20 val., kovo 11 d. 20.15 val.). Filmas tikrai nenuvils ieškančio kiek kitokio kino, tačiau ne undergroudinio, ir nors gali būti, kad į siužetinę liniją nelabai įsikirsite, bet tikinu – nusivilti neteks, kino juosta apjungia mistikos, siaubo, detektyvo, trilerio elementus ir palieka stiprų įspūdį.
O „Liūtas“ (kovo 9 d. 20 val., kovo 11 d. 18 val.) – jau klasikinio kino mėgėjams, mėgstantiems linijinį, aiškų, romantizuotą pasakojimą (pasiklydusio Indijos berniuko istorija) ir nelabai pastebintiems kino klišes ypač, kai viskas pastatyta ant humanizmo pagrindo ir dar remtasi tikrais įvykiais.
Skandalingojo Jimo Jarmuscho filmą „Patersonas“(kovo 9 d. 17.45 val.) privalo (!) pažiūrėti kiekvienas poetas ir save juo laikantis. Dar – autobuso vairuotojas, tik jam filmas gali nepatikti, o eiles raitančiai asmenybei – žiauriai patiks. Nejuokauju, puikus jarmuschiškas filmas, kitoks, bet ne pernelyg, apie rutiną ir jos priešnuodį.
Kovo 9 d. 16 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, IV a. fojė) – dailės darbų parodos „Atgimimas“, skirtos Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai paminėti, šventinis renginys. Ne paslaptis, kad šią parodą daugelis lygina su “Geriausio metų kūrinio”, bet kai kurie su šiuo palyginimu nesutinka ir net supyksta. Kaip ten yra ištikrųjų, geriausia ateiti ir pamatyti, masiškumu paženklintoje parodoje savo tapybos, skulptūros, grafikos, akvarelės, keramikos, tekstilės darbus eksponuoja per šimtą Kauno menininkų. Dailės darbų paroda „Atgimimas“ veiks ir „Girstučio“ kultūros ir sporto centre (Kovo 11-osios g. 26) bei Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79).
Tą patį ketvirtadienį 17 val. V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (Mapu g. 18) bus galima apsilankyti visai kitokio braižo Dariaus Rakausko parodoje. Introvertiškos natūros kūrėjas pristatys antrą parodos “Kūnas ir Kultas” dalį – apie prieštaravimus, įtampas, kūno kultūrinimą, apribojimą vardan aukštesnio pažinimo, vardan pilnatvės, svajonės, vardan įsiliejimo į visuomenę, bendruomenę, vardan gebėjimo žengti kitą žingsnį.
Švenčių išvakarėse, kovo 10 d. 16 val., Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės a. 13) kviečia į koncertą skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Koncertuos Lietuvos ir teatro akademijos prof. dr. Jurgio Dvariono smuiko klasės studentai: Lina Juknevičiūtė, Snežana Koren, Erika Ieva Eriksonaitė, Beatričė Marcinkutė, koncertmeisterė Inga Vyšniauskaitė. Skambės Europos kompozitorių kūriniai ir transkripcijos.
Na, o šventinę dieną turbūt iškilmingiausia vykti į sostinę, Nacionalinę filharmoniją, joje kovo 11 d. Kauno valstybinis choras atliks koncertinę programą „Lietuva brangi“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Programoje bus pristatomi kelių kartų lietuvių muzikos kūrėjai: pirmieji tautiškosios muzikos puoselėtojai – Vincas Kudirka, Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Aleksandras Kačanauskas, vėliau nenuilstamai lietuvių muzikos kultūrą plėtoję Julius Juzeliūnas, Rimvydas Žigaitis, Zigmas Virkšas bei skirtingų kartų nūdienos autoriai – Algimantas Bražinskas, Vytautas Barkauskas, Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas.
Enrika Striogaitė
