Sausio 26 d. Vilniuje prasidėjęs festivalis „Žiemos ekranai“ atvyksta į laikinąją sostinę – jau šį penktadienį žiūrovai galės išvysti dešimt kartų nominuotą režisierės Alice Winocour dramą „Augustina“, atversiančią festivalio duris kauniečiams. Vasario 3-10 d. Kaune viešėsiantis dvyliktasis Prancūzų instituto Lietuvoje organizuojamas kino renginys žiūrovams vėl pristatys prancūzišką kiną – įtraukiantį, įžūlų, vienu metu lengvą ir sunkų, nepaprastą ir neįprastą.
[galerija kiek=”4″]
„Ankstyviausi mano prisiminimai apie kiną siejasi būtent su kino salėse rodomų seansų kuriama atmosfera. Čia ir darbuotoja su žibintuvėliu rankoje, „Pathé“ naujienos, per pertraukas – pardavėja su pintu krepšeliu pilnu ledų ir dar ne taip seniai egzistavę „tęstiniai” seansai: įeidavome ir išeidavome, kada panorėję… Prisimenu, kaip kartu su jaunėliu broliu priversdavome mamą triskart iš eilės žiūrėti tuo metu naujausiąją „Disney“ animaciją, filmą su Louis De Funès’u, Bourvil’iu, Fernandel’iu ar Jean’u Marais’u. Juk kinas kine – tai daugiau nei tik filmas”, – prisimena Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius ir festivalio globėjas Jean-Marie Sani.
Šįkart „Žiemos ekranų“ tema – „Susitikimai“, kuri atspindi nuolatinį renginio atsinaujinimą, dėmesį naujiems vardams ir veidams kino ekranuose, paskatą pažinti įvairų požiūrį į pasaulį. Pagrindinėje programoje – platus spektras aktualių klausimų ne tik žmogui kaip visuomenės, šeimos nariui, bet ir kaip individui, kūrėjui.
Anot festivalio filmų kolekcijos sudarytojos Eglės Maceinaitės, pagrindinės programos tikslas – kuo plačiau parodyti, kas pastaraisiais metais įvyko ir vyksta Prancūzijos kino pasaulyje. Atkreipti dėmesį į naujus kūrėjus, aktorius, rūpimas temas, didelius ir mažus projektus: „Pagrindinės programos filmai apima nepaprastai platų problemų spektrą. Nuo visuomenei aktualių, kaip socialinė nelygybė, individo akistata su sistema, tolerancija, atskirtis, iki mums visiems kertinių dalykų – santykio su kitu, vienatvės, meilės, mirties. Tuo „Susitikimai“ ir aktualūs: nauja pažintis su savitu autoriaus žvilgsniu gali atnešti labai daug. Net jeigu toks pasimatymas ir nepatiks, žiūrovo viduje kažkas vis tiek bent truputėlį sukirbės“, – įsitikinusi E. Maceinaitė.
Leistis į kino tiesos paieškas – uždraustą montažą, nunykusį užkadrinį balsą, nugludintos estetikos, tęstinumo atsisakymą – žiūrovas galės stebėdamas retrospektyvos programoje pristatomas „(Ne)tikras istorijas“, kuriose narstomas amžinai neišsprendžiamas tiesos ir melo santykis. Kad ir kaip šios istorijos skirtųsi, visos jos spendžia žiūrovui savus spąstus – temos, turinio, tekstūros, tikrovės ar iliuzijos. Retrospektyvoje bus pristatoma režisierių Maurice’o Pialat’o, Claude’o Chabrol’io, Joseph Losey klasika, Chris’o Marker’io, Nicolas Philibert’o dokumentika, taip pat vieni naujesnių Gustave’o Kevern’o ir Benoît Delépine, Hubert’o Viel, Sebastien’o Betbeder’io ir Maïwenn darbai. Visus juos vainikuos Alain’o Cavalier’o „Tėvas“, laikomas vienu keisčiausių kada nors Kanų kino festivalyje rodytų filmų.
Šiemet festivalis atveria duris ir jaunajam žiūrovui – piešinių bei muzikos magija besižavintys mažieji kino mėgėjai galės išvysti visai šeimai skirtus animacijos seansus: savaitgalį bus rodomas nuotykingasis „Karalius ir paukštis“, sukurtas pagal Jacques’o Prevert‘o scenarijų, ir Cezario apdovanojimą už geriausią muziką gavusi Sylvain’o Chomet juosta „Belvilio trynukės“.
Tad dvyliktąjį kartą susitikime „Žiemos ekranų“ festivalyje, kuriame gausu atsitiktinumų ir kasdieniškų keistenybių, nenusakomo liūdesio ir pakvaišusio juoko. Iš kino salių išeikime kitokie – įkvėpti ir praturtėję. Šią žiemą švęskime kiną.
Filmų seansai bus rodomi nacionaliniame Kauno dramos teatre.
