Kaunas – ryškus Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros centras. Tokį ambicingą tikslą iškėlė Kauno miesto kultūros strategijos rengėjai. Šiame itin svarbiame miestui dokumente – kultūros vizija, uždaviniai, tikslai ir gairės, kuriomis Kaunas ketina vadovautis ateinantį dešimtmetį, iki 2027 metų.
Kauno miesto kultūros strategijoje akcentuojamos trys kryptys – kultūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas, bendruomeniškos ir pilietinės visuomenės stiprinimas bei kūrybinių industrijų plėtra. Parengtoje strategijoje didelis dėmesys teikiamas kultūros pasiūlos miesto mikrorajonuose ir už muziejų bei teatrų ribų kūrimui įtraukiant miestiečius, ypač jaunimą.
Kauniečiai subrendo kultūrai
„Visi norime pažadinti Kauno dvasią, energiją ir atsiskleisti kaip miestas, patrauklus jaunimui, aktualus Europos ir pasaulio intelektualams bei verslininkams, įdomus Lietuvos ir užsienio svečiams. Itin sėkmingų tarptautiniu mastu miestų – Paryžiaus, Venecijos, Niujorko, Berlyno – fenomenas slypi jų kultūros pasiūloje. Stiprūs verslai ir investuotojai, planuodami plėtrą, taip pat stengiasi ne dykynėse kurtis, o ieško patrauklios kultūrinės aplinkos jų būsimiems darbuotojams. Tad kultūra yra ne tik miesto vidinio pasitenkinimo variklis, bet ir faktorius, traukiantis į miestą užsienio turistų, investicijų bei kūrybininkų žvilgsnį“, – teigė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Vitkienės teigimu, kauniečiai subrendo tam, jog nebe šūkiais ar deklaracijomis, o realiai įgyvendinamais žingsniais, be pasipūtimo, bet su didele meile savo miestui galėtų konstatuoti, jog kultūra yra Kauno varomoji grandis, užkurianti ir stiprinanti bendruomeniškumą, verslumą, kūrybines iniciatyvas, IT biurų ir verslų kūrimąsi, turizmą, paslaugų kokybę.
„Kaunas pasiruošęs priimti dar daugiau kino studijų, statančių filmus, Kaunas žino, kokį paveldą turi ir nori jį dar labiau prižiūrėti atgaivinant ir įveiklinant pasaulio akyse vis aktualėjantį modernizmo architektūros paveldą, Kaunas žino, jog jo jėga – akademinis potencialas, jaunimas ir profesūra, mokslo, kultūros ir verslo partnerystės“, – pareiškė V. Vitkienė.
Miesto gyvenimo ašis
„Šio dokumento Kauno kultūros bendruomenė laukė bemaž dešimt metų. Džiugu, kad meno lauko atstovams, politikams ir savivaldybės administracijai pavyko susitarti ir apibrėžti gaires, kurios atitinka mūsų visų lūkesčius. Ši strategija leis dar labiau stiprinti ir gausinti kūrybinę Kauno bendruomenę“, – pabrėžė Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Ina Pukelytė.
Kauno miesto kultūros strategija siekiama užtikrinti kiekvieno miestiečio teisę į kultūrą, jos pasiekiamumą ir prieinamumą – fiziškai, tai yra rūpinantis neįgaliesiems ar tėvams su mažais vaikais patogiomis prieigomis į kultūros įstaigas bei viešas miesto vietas, tiek kalbiškai – kitakalbiams suteikiant informaciją keliomis kalbomis, tiek intelektualiai – kuriant kultūros pasiūlą kuo įvairesnėms amžiaus ir interesų grupėms.
Kauno kultūros strategiją rengė patyrusi komanda, sudaryta iš menotyros, paveldosaugos, kultūrologijos ir kitų sričių specialistų. Suburtai darbo grupei vadovavo Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
„Miestui priėmus iššūkį varžytis dėl Europos kultūros sostinės titulo, kultūra neišvengiamai tampa viena iš pagrindinių ašių, apie kurią sukasi miesto gyvenimas. Net ir nelaimėjus titulo, nauda šiame sektoriuje jaučiama, o parengta Kauno miesto kultūros strategija ne tik padės siekti užsibrėžtų tikslų, bet ir taps rimtu žingsniu kuriant avangardinio ir inovatyvaus miesto istoriją“, – pabrėžė S. Kairys.
Pasak S. Kairio, kultūros sektoriuje jau dabar pasiekta daug. 2015 metų pradžioje Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. Tų pačių metų pabaigoje Kaunas pirmasis iš Baltijos šalių regiono buvo priimtas į UNESCO kūrybiškų miestų tinklą dizaino kategorijoje, o 2016 metų gegužę – į UNESCO globalų besimokančių miestų tinklą, o 2017 metų sausį – Kauno modernizmo architektūra priimta į Preliminarųjį UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Grįžimas į Europos žemėlapį
Teikiant paraišką Kaunui tapti Europos kultūros sostine, šviesios atminties profesorius Leonidas Donskis komisijai yra pasakęs: „Kauniečiai gali Europai pasiūlyti pasakojimą apie tai, kaip kadaise dinamiškos politikos, neįtikėtinos urbanistinės plėtros, bohemiškos tarptautinės ir daugiakalbės kultūros miestas buvo ištrintas iš europietiško diskurso. Bet tuo miesto istorija nesibaigė.Kaunas bunda, vėl atsiranda Europos žemėlapyje pulsuojančiu šauktuku. Tas pulsas, šauktukas, šansas ir garantas – kultūra!”
„Per kultūrą sugrįšime į Europą ne tik kaip turiningų atostogų kelionės tikslas, bet ir kaip verslo steigimo vieta, šeimyninio ir bendruomeninio gyvenimo kūrimo taškas. Per mažąsias kiemų ir mikrorajonų istorijas, papasakotas bendruomenių šventėse, per didžiulius miesto renginius ir festivalius, transliuojamus pasauliniais TV kanalais, per modernizmo pastatų sutvarkymą ir panaudojimą kultūros paslaugoms ir kūrybiniams verslams, per Europoje kuriančius Kauno menininkus. Grįžtame! Šį kartą ne tik kaip laikinoji (kultūros) sostinė, o kaip šiuolaikinės kultūros miestas, turintis perspektyvą ateičiai!“, – yra sakęs L. Donskis.
Kauno miesto kultūros strategija (iki 2027 metų) parengta analizuojant Kauno kultūros sektorių, tyrinėjant jo stiprybes, silpnybes ir galimybes, remiantis bendrąja Kauno miesto plėtros strategija, nacionaliniais, Europos sąjungos bei Jungtinių tautų dokumentais. Šį svarbų dokumentą artėjantį antradienį tvirtins Kauno miesto taryba.
