J. Vileišis prisimintas Kauno miesto muziejuje | Kas vyksta Kaune

J. Vileišis prisimintas Kauno miesto muziejuje

Organizatorių nuotr.

Sausio 3 d. minėtos 145-osios vienos ryškiausių XX a. Lietuvos politinių figūrų – Jono Vileišio gimimo metinės. 

Siekiant įamžinti J.Vileišio pėdsakus Kaune ir konkrečiai miesto rotušėje, sausio 25 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius rengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje buvo svarstomos Vasario 16-osios akto signataro ir ilgamečio Kauno miesto burmistro J.Vileišio įamžinimo problemos Kaune.

Pakeitė Kauną

J.Vileišiui tapus Kauno miesto burmistru, Kaunas tapo moderniu europiniu miestu. Jis inicijavo daugybę svarbių pokyčių. J.Vileišiui vadovaujant mieste buvo intensyviai tiesiami nauji keliai, statomi tiltai, įvesta kanalizacija, vandentiekis, pradėjo kursuoti miesto autobusai, sparčiai vykdomos švietimo reformos. Visa tai lėmė, kad Kauno gyventojų skaičius ženkliai išaugo, o pats miestas stipriai išsiplėtė. Kaip savivaldybės vadovas jis sugebėjo suderinti skirtingų gyventojų grupių interesus – nepaisydamas tautinių ar socialinių skirtumų stengėsi būti teisingas.

Kauno interesus J.Vileišis gynė, net jei dėl to tekdavo susiginčyti su centrine valstybės valdžia ar tuomet didelę įtaką turėjusiais karo komendantais. Taigi, tarpukario laikotarpiu, Kauno miesto veidą labiausiai pakeitė J.Vileišio darbai.

Diskutavo ekspertai

Diskusijoje dalyvavo autoritetingų ekspertų būrys – LR Seimo narys, politologas dr. Laurynas Kasčiūnas, VDU Kauno istorijos centro vadovas, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, VDU dėstytojas, istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis, KTU muziejaus vadovė, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausioji muziejininkė, istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė, Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Rūkienė, Kultūros paveldo departamento Kauno sk. vedėjas Svaigedas Stoškus.

Diskusiją moderavo Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita. Aktyviai dalyvauti debatuose susirinko nemažai kauniečių, besidominčių savojo miesto ir jam nusipelniusių tautiečių istorija, bei jų įamžinimo problemomis.

Svarstant apie J. Vileišio įamžinimą – paminklo idėja

Kauno miesto muziejaus direktorė Ritai Garbaravičienei pasveikinus susirinkusiuosius, kalbėję prelegentai vienareikšmiškai sutiko, kad J.Vileišis yra labai reikšminga figūra Kauno miesto istorijoje ir būtina ją atitinkamai įamžinti. Skyrėsi tik pasiūlymai, kaip tai turėtų būti padaryta. Dr. A. Veilentienė ir dr. A. Jurevičiūtė sutiko su S. Jazavitos pasiūlymu pagaminti atminimo lentą, kuri turėtų būti rotušėje – ilgametėje J. Vileišio darbo vietoje. Doc. dr. K.Antanaitis akcentavo, kad J.Vileišio įamžinimas yra užgožtas jo vyresnio brolio Petro. D.Rūkienė teigė, kad galbūt nėra tikslinga kabinti lentą, išsakydama nuomonę, kad J.Vileišiui derėtų statyti paminklą, tik ne chaotiškai – kaip dabar statomi paminklai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Jos nuomone, rotušėje J.Vileišio atminimas jau įamžintas – čia įrengtas burmistro kabinetas. Paminklo statymo idėjai pritarė ir prof. dr. J. Vaičenonis.

Šiuo klausimu pasisakė ir S. Stoškus, pasiūlęs ieškoti modernių idėjų. LR Seimo narys dr. L. Kasčiūnas aptarė Vasario 16-osios akto signatarų įamžinimo problemas Vilniuje ir išreiškė nuomonę, kad J.Vileišio darbai Kaunui turi būti įamžinti pastatant paminklą, nes tai vienas svarbiausių signatarų.

Diskusijai įsibėgėjus savo poziciją išreiškė ir kiti susitikimo dalyviai. Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė padėkojo miesto muziejui už parodytas iniciatyvas ir teigė, kad muziejui paminklo statyba bus per sunki užduotis.

Užsienio kauniečių klubo vyresnysis ryšininkas ir iždininkas Arūnas Povilas Paliulis teigė, kad JAV lietuvių iniciatyva yra surinkta dalis pinigų paminklo statybai, nurodė vietą, kur galėtų stovėti paminklas.

Parengė Simonas Jazavita, Kauno miesto muziejaus muziejininkas

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA