„Net neabejoju, jog žvejų žemiau Vilniaus, Neryje, rastos nugaišusios lašišos – fekalinės Vilniaus avarijos pasekmė“, – socialiniame tinkle rašė gamtosaugos aktyvistas.

Kaip vėliau jis paaiškino žurnalistams, nuotraukas jam atsiuntė žvejai. Jos padarytos prie Šilėnų.

„Sunku pastebėti kritusias žuvis sėdint kabinetuose, todėl manau, jog siekiant įvertinti tikrąją nelaimės žalą, aplinkosauga turėtų nedelsiant, kol stipriai neatšalo, detaliai išžvalgyti upę. Nesinori būti blogu pranašu, bet manau, jog reali žala Neries ekosistemai – keletą kartų didesnė nei 300 tūkstančių eurų“, – rašė L. Jonauskas.

Gamtai padaryta žala

Gamtos tyrimų centro mokslinis darbuotojas Kęstutis Skrupskelis pabrėžia, jog lašiša yra viena iš jautriausių žuvų biologiniam ir cheminiam užterštumui, todėl nuotekų išleidimas į Nerį joms galėjo tapti lemtingas. „Šiuo atveju padaryta biologinė tarša ir kol kas lašišų gaišimas nėra masinis. Sunku tikėtis, jog šis poveikis bus ilgalaikis, nes didžioji fekalijų dalis jau yra nuplauta žemyn upe“, – tikina mokslininkas.

Pasak K. Skrupskelio, imtis kokių nors priemonių sustabdyti lašišų gaišimą jau per vėlu ir šiuo metu padaryta žala yra nepataisoma. „Biologinė tarša greitai pasklinda aplinkoje ir išvalyti jos šiuo atveju niekaip negalima. Reikėjo anksčiau sustabdyti tą vandens nutekėjimą“, – mano pašnekovas.

Tam, kad būtų galima numatyti tolimesnį lašišų likimą, reikėtų atlikti nuotekų išleidimo į Nerį poveikio lašišoms vertinimą. „Abejoju, ar šis įvykis letaliai paveiks visą lašišų populiaciją Neryje. Nemanau, kad padarytas labai reikšmingas ir mirtinas poveikis“, – aiškina K. Skrupskelis.

GRYNAS.lt primena, kad Vilniuje, Upės gatvėje, statybvietėje, trūkus magistraliniams nuotekų vamzdžiams į upę buvo paleistos nuotekos. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta Ekstremaliųjų situacijų komisija.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius palaikė tokį sprendimą ir žiniasklaidai teigė, kad komisija pasielgė teisingai.

Preliminariais skaičiavimais, į Nerį galėjo patekti maždaug 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir tai, aplinkosaugininkų skaičiavimais, galėjo aplinkai padaryti 300 tūkst. eurų žalos. Kaip yra teigę Aplinkos ministerijos atstovai, aplinkosaugininkai priešinosi sprendimui leisti nuotekas į upę.

Kaip rodo gauti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) laboratorinių tyrimų duomenys, po nuotekų vamzdyno avarijos sostinės Upės gatvėje į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.

Aplinkosaugininkai vertina situaciją

Dar praėjusią savaitę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Marius Švaikauskas GRYNAS.lt teigė, kad plika akimi matomos žalos Neriai nebuvo padaryta.

„Vykdėme monitoringą keletą dienų už šimto metrų nuo išleidimo vietos, už keleto kilometrų, už 50 kilometrų, taip pat Nemuno žemupyje buvo imami mėginiai. Jokių ilgalaikių požymių, kad buvo padaryta labai didelė žala, nepastebėta. Nematyti kritusių žuvų, žalos požymių augalijai“, – aiškino aplinkosaugininkas.

Pirmadienį M. Švaikauskas patikino, kad šiuo metu organizuojamas praplaukimas Neries pakrantėmis ir bus išsiaiškinta, ar šis lašišų gaišimas yra vienetinis ar pasikartojantis atvejis. „Išsiųsti žmonės paimti mėginių iš Panerių, kurie bus ištirti laboratorijoje. Tuomet bus galima įvertinti Neries būklę. Cheminė upės sudėtis paaiškės keleto dienų bėgyje“, – praneša direktorius.

Šiuo metu grėsmę, kilusią žuvims Neryje, anot M. Švaikausko, įvertinti sunku. „Kol kas pagal mūsų mėginius, paimtus iškart po avarijos, matoma, jog jokios ekstremalios situacijos upėje nėra. Kol kas negaliu pasakyti, ar tai masinis žuvų kritimas“, – teigia pašnekovas.

Daugiau naujienų skaitykite čia