Ar Fizinių asmenų bankroto įstatymas atitinka Konstituciją? | Kas vyksta Kaune

Ar Fizinių asmenų bankroto įstatymas atitinka Konstituciją?

Organizatorių nuotr.

Norėjau pasiteirauti, jei žmogus teisiamas ar nuteistas už sukčiavimą, jis vėliau gali bankrutuoti? Ar jam bankrutavos bus nurašyta mano skola, atsiradus dėl jo padaryto nusikaltimo?

Į klausimą atsako advokatė Raimonda Lazauskienė:

Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste – FABĮ) redakciją fiziniam asmeniui negali būti keliama bankroto byla arba iškelta bankroto byla turi būti nutraukta tais atvejais, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p., 10 str. 1 d. 5 p.). Visos aukščiau išvardintos nusikalstamos veikos, kurias atlikę asmenys neišnykus teistumui negali bankrutuoti, yra arba nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 207, 208, 209 straipsniai), arba nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK 216, 222, 223 straipsniai). Į šį sąrašą nėra įtraukti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Atitinkamai į šį sąrašą nėra įtrauktas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis (sukčiavimas).

LR Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar yra konstituciškai pagrįsta FABĮ pateikti siaurą sąrašą nusikalstamų veikų, kurias padariusiam asmeniui neišnykus teistumui negali būti keliama bankroto byla, į jį neįtraukiant nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Negana to, pagal galiojančią FABĮ redakciją gali būti nurašyti reikalavimai (skolos) dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, kas taip kelia pagrįstas abejones, ar toks nuo tyčinių nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų (kreditorių) nuosavybės teisės ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų (tyčinėmis nusikalstamomis veikomis žalą padariusių asmenų) teises ir laisves ir ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 23, 30 straipsniams, kurie numato, jog nuosavybė yra neliečiama ir asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Pažymėtina, jog aukščiau įvardintos abejonės, dėl FABĮ atitikties LR Konstitucijai, yra iškeltos ir teismų praktikoje. Konstitucinis Teismas jau yra priėmęs nagrinėjimui prašymus ištirti, ar atitinka Konstitucijos 29 straipsnį teisinis reglamentavimas, jog fiziniam asmeniui, nuteistam pagal LR BK 182, 183, 300 straipsnius, gali būti iškelta bankroto byla neišnykus jo teistumui, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taip pat, ar atitinka Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui teisinis reglamentavimas, jog reikalavimai dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti.

Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu kaunas@kasvyksta.lt.

Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo prašome kreiptis telefonu 8 671 29151  arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA”  Kaune.

Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros “ADVOCATERA“ interneto svetainėje www.advocatera.lt

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA