Senamiestyje rudenį duris atvėrusi kitokio formato laisvalaikio vieta „Sandėlis by Volfas Engelman“ siekia laužyti stereotipus ir bando įrodyti, kad geras vakarėlis neįmanomas be gero maisto, o į klubą reikia eiti ne tik šokti, klausytis geros muzikos, bet ir skaniai pavalgyti.
Pasirinkti čia tikrai yra iš ko.
Gerą vietą turi garsinti ir maistas
Kaune vis dar gajus įsitikinimas, kad į vakarėlį reikia ateiti pavalgius kažkur kitur, bet „Sandėlyje by Volfas Engelman“ tokio jūsų nusiteikimo tikrai niekas nesupras. Čia paruoštas išsamus ir apgalvotas meniu, kuris turėtų įtikti gana išrankiam ir reikliam klientui, nes apie maistą čia galvojama ne mažiau, nei apie kokybišką muziką, aplinką, aptarnavimą. Subtiliai atrinkti indai, stalo įrankiai, taurės – viskas kuria visumą, kuri daro šią vietą kitokia. Čia siūlomo maisto kokybė sudaro itin svarbią šios visumos dėlionės dalį.
„Mums nuo pradžių buvo aišku, kad itin sudėtingų ar labai egzotiškų patiekalų čia tikrai nebus. Siekėme, kad būtų įvairus, kokybiškas ir būtinai skanus maistas. Tenka pripažinti, kad kurdami meniu labiau galvojome apie vaikinus, nes taip jau išėjo, kad į jo sudarymą merginų nebuvome pasikvietę. Tačiau labai operatyviai sureagavome į jų klausimą – o kur salotos?“, – juokiasi Eigintas Aleksandravičius, valdantis „Sandėlį by Volfas Engelman“ su bendraturčiu Justinu Daugėla.
Moterų nusiminimas, kad joms čia nėra ką valgyti, lėmė, jog meniu teko atnaujinti po nepilno mėnesio nuo atidarymo dienos. Dabar salotų yra – dviejų rūšių ir su papildomai pasirenkamais priedais – vištiena, brandinta jautienos nugarine, krevetėmis arba minkštakiaučiu krabu. Mažiau išalkusioms dailiosios lyties atstovėms turėtų patikti čia vietoje gaminamos užtepėlės, žolelėse apvolioti ožkos sūrio rutuliukai, grilyje keptos krevetės su naminiu pesto padažu.
Vyriškam skoniui jau įtiko alyvuogių, sūrių ir mėsos rinkiniai, vištos sparneliai, marinuoti burbone arba meduje su pasirenkamais padažais. „Tarp populiariausių patiekalų: karštų trijų sūrių spurgytės, čioriso dešrelės, troškintos porto vyne ir mini suvožtiniai, norintiems sočiai, bet ir subtiliai“, – pasakoja Eigintas.
Itin išalkusiems klientams turėtų patikti jautienos kepsnys – daug, sočiai ir skaniai.
Jauna šefė džiaugiasi kūrybos laisve
Apsidairius ir pasišnekučiavus, laikas ragauti. Pirmiausia suintriguoja sriuba, meniu įrašyta kaip šefo rekomendacija. Tad, ką rekomenduoja buvusi „Senamiesčio rūsių“ darbuotoja, nuo pat įkūrimo „Sandėlio by Volfas Engelman“ virtuvei diriguojanti Roberta Remeikaitė?
Gauname puikų dubenėlį kreminės grybų sriubos su paslaptimi – fetos sūrio ir graikinių riešutų rutuliuku, maloniai pasilydžiusiu nuo karščio. Karšta sriuba vėsų žiemos vakarą – sušildo ir maloniai numalšina alkį.
R. Remeikaitė daug nekalba. Pasidžiaugusi, kad sriuba mums patiko, įvardija pagrindinę priežastį, kodėl jai patinka dirbti „Sandėlyje by Volfas Engelman“. „Nes niekas nevaržo ir neriboja mano fantazijos“, – sako mergina. Ir jau už kelių minučių atneša mini suvožtinių ketvertuką: su čioriso, su kapota vištiena, su plėšyta kiauliena ir su minkštakiaučių krabu. Paragavus visų keturių, daugiausiai balsų surenka įdaras iš plėšytos kiaulienos, kuri gabale kepama beveik pusę dienos ir atrodo, kad tirpte ištirpsta burnoje kartu su karamelizuotų raudonųjų svogūnų priedais.
Mėgstamą vietą kuria pagal save
„Su kolega šią vietą kūrėme pirmiausiai įsivaizduodami savo bendraamžius, trisdešimtmečius, artėjančius link keturiasdešimties, kai pirmumą pradedi teikti maisto, gėrimo, pramogos kokybei, o ne kainai. Norisi turėti pasirinkimą, o Kaune jis ne toks ir didelis“, – sako E. Aleksandravičius.
Dar viena Kaune vis dar neįsigalinti tradicija, kurią jaunuoliai bando įskiepyti – šeštadienio vėlyvi pusryčiai. Jų į „Sandėlį by Volfas Engelman“ galima atvykti nuo 12 val. ir gauti specialiai jiems ruošiamo maisto.
„Savaitgaliais daugybė šeimų mėgsta pasivaikščioti po Senamiestį, o mes esame kaip tik pakeliui, einant prie Nemuno. Pats mačiau, kaip vaikai susidomi didelėmis medinėmis sandėlio durimis, bet tėvai tempia pro šalį, sakydami, kad čia baras. Manau, kad vaikams čia irgi patiktų – daug erdvės ir platforma ant traukinio ratų“, – sako J. Daugėla.
Kokybišką laisvalaikio vietą Kaune kuriantys jaunuoliai įsitikinę, kad kai pats degi noru sukurti kažką, kas pačiam patinka, tą pajaučia ir kiti. Eigintas ir Justinas džiaugiasi, kad žmonės pamėgo „Sandėlį by Volfas Engelman“, kuriam jie skiria labai daug savo jėgų ir laiko. „Tikrai dar daug ką reikia tobulinti, kasdien pilna naujų sumanymu, taisytinų dalykų, bet be jų nebus ir progreso“, – sako E. Aleksandravičius.
Kaip ir kiekvieną trečiadienį, šįvakar Sandėlyje džiazo muzikos vakaras „Sandėlio Standartas”, kurio scenoje pasirodys Donato Petreikio kvartetas.
