Antradienį, Birštono kultūros centro salėje, visiems birštoniečiams ir miesto svečiams oficialiai pristatytas filmas (video) apie Birštono kurortą.
9 min. trukmės Birštoną pristatantis filmas (video) buvo kuriamas metus laiko. Filmą kūrė „Wide wings“ komanda.
Birštono kurorto unikalumą atskleidžiančiame filme siekiama atsakyti į klausimus: „Kodėl verta rinktis Birštoną ir kuo jis patrauklus lietuviui ar užsieniečiui?“; „Kodėl reikėtų rinktis ne kitus miestus-kurortus, o būtent Birštoną?“; „Kokios Birštono gydymo tradicijos, gražiausios vietos ir patraukliausios pramogos?“.
„Pastebėjome, kad kurortui plečiantis ir tobulėjant, tampa vis sunkiau jį pristatyti per įvairius susitikimus. Pasitaiko, kad konferencijų metu per kelias minutes tenka išsamiai papasakoti, koks yra Birštono kurortas. Tai padaryti yra labai sudėtinga, kadangi kurortas turi begalę lankytinų vietų, puikių poilsio centrų, unikalią gamtą ir savo aurą. Taigi, nutarėme, kad atėjo laikas sukurti filmą, kuris per kelias minutes atsakys į klausimą – kodėl savo poilsiui ir nuostabiam laikui verta rinktis šį kurortą,“ – filmo atsiradimo priežastis vardija Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.
Birštono turizmo centro užsakymu filmą kūrė „Wide wings“ komanda, kuri šiuo metu yra itin populiari. Kūrybinei grupei buvo iškelti tikslai, kad filmas sudomintų įvairaus amžiaus atstovus, kad būtų pademonstruotas kurorto visapusiškumas ir jo nauda.
Birštonas – unikalus Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. 82 % Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 km2. Birštono miesto plotas – 13 km2. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena beveik 4900 gyventojų. Didesnė jų dalis, t. y. 2900, gyvena mieste, o likusieji – 46 Birštono seniūnijos kaimuose.
Unikalūs gamtiniai ištekliai ir išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kuomet Žvėrinčiaus miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.
