„Užtraukiau rankinį stabdį ir kaladėlės prišalo“, – paskaičius interneto forumus tampa akivaizdu, kad su tokia bėda neretai vairuotojai susiduria netinkamiausiu metu – ankstyvą žiemos rytą, kai reikia skubėti į darbus. Tačiau iš tiesų jie neteisingai įvardija problemos esmę, nes kaladėlės prišalti prie diskų tiesiog negali, tikina specialistai. Jei taip nutiko, kad atleidus stovėjimo stabdį kaladėlės neatsipalaiduoja – problemos reikia ieškoti kitur.
Ar visada būtina naudoti?
Internete galima rasti šimtus vaizdelių, kuo gali baigtis stovėjimo stabdžio nenaudojimas.
„Tai yra vairavimo kultūra. Vieni visuomet naudoja stovėjimo stabdį, kiti – niekada nenaudoja. Aš asmeniškai visuomet įpratęs naudoti“, – sako serviso „Flix-Auto“ Kauno padalinio vadovas Vytautas Paškauskas.
Automobilių su automatine pavarų dėže savininkai dažnai savo keturratį palieka pavarų svirtį perjungę į P (parking) režimą.
„Automobilį palikus ant bėgio, blokuojama varančioji ašis. Pavyzdžiui, jei varomi priekiniai ratai, tai blokuojama tik priekinė ašis. Būna, kad bėgis iššoka, jei nepilnai įmeta. Su „automatais“ lygiais tas pats – ratai blokuojami tik iš pavarų dėžės“, – sako V. Paškauskas.
„Viskas priklauso nuo situacijos. Visada užtraukiu rankinį, jei yra nuokalnė. Pirmiausia, yra labai didelis skirtumas, ar pavarų dėžė automatinė, ar mechaninė. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip gali „automatas nelaikyti“. Jei įjungtas P režimas, tai tikrai neįsivaizduoju, kaip jis gali nelaikyti, nebent ten viskas subyrėję ir susimalę.
Principas toks, kad P režimu mašina tikrai neriedės. Bet gerai, jei žmonės treniruoja tokį įgūdį ir rankinį užtraukia – aš tik palaikau. Viskas, kas gerina saugumą, yra sveikintina. Aš jiems pritariu, nors manau, kad tai nėra būtina.
Su mechanika tai nėra šnekų. Jei net yra menkiausias nuolydis, būtinai reikia traukti stovėjimo stabdį. Kitaip negali būti ir kitaip būtų kvaila elgtis. Bet jei yra visiškai lygu, tai aš nusprendžiu – reikia traukti ar ne“, – teigė patyręs Dakaro lenktyninkas Antanas Juknevičius.
Problema – ne kaladėlės
Žiemą gana dažnas atvejis, kai vairuotojai skundžiasi prišalusiomis stabdžių kaladėlėmis.
„Prišalti kaladėlės negali. Jos gali nebent prirūdyti, jei automobilis ilgiau stovi. Jei sistema tvarkinga, jokie šalčiai stovėjimo stabdžiui nebaisūs“, – sako V. Paškauskas.
Jei atleidus stovėjimo stabdį automobilio ratai vis tiek stabdomi, greičiausiai problema slypi trosų sistemoje.
„Dažniausiai būna pažeistas rankinio stabdžio lyno šarvas. Tuomet po šarvu papuola drėgmė, vanduo ir jis užšala. Tuomet trosas atleidus stovėjimo stabdį nesugrįžta į pradinę padėtį ir neatleidžia kaladėlių“, – teigė V. Paškauskas.
Pataria nevažiuoti
Jei jūsų automobilį ištiko tokia bėda, specialistai pataria, kad tokiu atveju geriau nevažiuoti.
„Automatiškai didėja kaitra. Jei važiuosi per jėgą, rizikuoji perkaitinti stabdžių diskus, sugadinti kitas detales. Toks važiavimas gali pridaryti daug žalos. Buvo atvejų, kai atvažiuoja į servisą net su įkaitusiais ratlankiais“, – pasakoja V. Paškauskas.
Tokiu atveju geriausia automobilį meistrams gabenti specialiu transportu. Greičiausiai, remontas milžiniškų pinigų nekainuos.
„Būna, kad stovėjimo stabdžio sistemą sudaro du trosai. Būna, kad trys. Paprastesnės mašinos trosas gali kainuoti nuo 15 eurų. Jeigu sudėtingesnis mechanizmas, tai gali kainuoti ir 100 eurų. Dar kainuoja darbai, tačiau jie nėra labai sudėtingi. Kai kurioms mašinoms norint pakeisti trosus tenka ardyti ir dalį salono“, – sako V. Paškauskas.
Laikina išeitis – užšalusį automobilį įvaryti į šiltą garažą ir laukti, kol kaladėlės atšoks. Tuomet automobiliu jau galima važiuoti į servisą, nerizikuojant sugadinti kitų mechanizmų.
Daugiau skaitykite čia.