Viešojoje erdvėje beveik kasdien galima išgirsti perspėjimus apie telefoninius ar kitais būdais veikiančius sukčius, kurių vienintelis tikslas – išvilioti pinigus. Į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi Garliavoje gyvenanti moteris, kuri taip pat įsitikinusi, jog pas ją namuose lankėsi sukčius.
[galerija kiek=””]
„Greitai klausinėjo, tai greitai ir atsakinėjau…“
Moters teigimu, paskubomis prisistatęs rinkų tyrimo bendrovės „Kantar TNS“ darbuotoju, vyriškis prašė atsakyti į, kaunietės nuomone, keistokus klausimus. „Buvo atėjęs vyras, tariamai iš „TNS“, prisistatė, jog daro radijo auditorijos tyrimą“, – pasakojo kaunietė. „Uždavė nemažai klausimų, pavyzdžiui, ar turite namie mikrobangų krosnelę? Televizorių? Kompiuterį? Kadangi jis taip greitai klausinėjo, aš greitai ir atsakinėjau“, – teigė moteris.
Vis dėlto labiausiai įtarimą jai sukėlė vyro palikta knygelė su klausimais, kurią užpildyti paprašė apklausos vykdytojas. „Kai jis išėjo, pradėjau vartyti tą žurnaliuką anketos formos. Klausimai šokiravo… Pavyzdžiui, kiek iš jūsų šeimos narių (12-74 metų), įskaitant ir jus, šiuo metu yra namuose? Kiek automobilių turiu, kiek uždirbu ir panašiai“, – pasakojo kaunietė.
Kaune sukčiauti bandoma įvairiai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė teigė, kad Kaune pasitaiko įvairių sukčiavimo būdų – skambinama telefonu ir pranešama apie kažką sužalojusį artimą žmogų, apie tai, kad iš žmogaus sąskaitos neva vagiami pinigai ar kad žmogus laimėjo loteriją, kuriai gauti, reikia pervesti tam tikrą sumą pinigų į nurodytą sąskaitą ir panašiai.
„Gyventojai taip pat sulaukia ir pas juos namuose apsilankančių asmenų, kurie prisistato socialiniais darbuotojais, o po pastarųjų apsilankymo pasigenda turėtų pinigų. Kai kurie atėjusieji, prisistatę įvairių tarnybų atstovais, pasako, kad pas asmenis galimai laikomi padirbti pinigai, paprašo juos patikrinti, nusineša į automobilį tai padaryti ir dingsta“, – apie tai, kaip stengiamasi iš žmonių išvilioti pinigus, pasakojo O. Vaitkevičienė.
Privalo būti budrūs
O. Vaitkevičienės teigimu, gyventojai privalo būti budrūs, norėdami apsisaugoti nuo sukčių. „Kauno apskrities policijos pareigūnai nuolat ragina gyventojus būti budresniais, nepasitikėti telefonu skambinančiais ar į namus ateinančiais asmenimis, prisistatančiais policijos pareigūnais ar kitų institucijų atstovais, nurodančiais sutikrinti ar pakeisti turimas kupiūras, prašančiais pinigų, elektroninės bankininkystės prisijungimo ar kitų duomenų. Sulaukus nepažįstamų asmenų skambučių, neskubėti pildyti jų prašymų“, – pasakojo specialistė.
„Visi turėtų žinoti, kad policijos bei kitų tarnybų pareigūnai, paskambinę telefonu, atėję į namus, niekada neprašo perduoti grynųjų pinigų, pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar atlikti kitų bankinių operacijų. Asmens duomenų nereikėtų duoti ir nepažįstamiems asmenims socialiniuose tinkluose“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė ji.
Jos teigimu, kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiais, reikia nedelsiant kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir nepamiršti apie gresiantį pavojų įspėti savo artimuosius, kaimynus ar draugus – ypač vyresnio amžiaus.
Klausimai – įprasti
Tuo tarpu įmonės „Kantar TNS“ atstovė Justina Tauginienė patikino, jog pas praėjusią savaitę pas kaunietę lankęsis vyriškis – tikrai jų darbuotojas. „Taip, šiuo metu Kantar TNS vykdo Radijo auditorijos apklausą, kurios metu apklausą atliekantis žmogus eina pas žmones į namus ir prašo vieną savaitę pildyti radijo dienoraštį. Po savaitės jis grįžta pasiimti užpildytos anketos“, – teigė ji portalui „Kas vyksta Kaune“.
Tiesa, J. Tauginienės teigimu, Garliavoje kaunietę apklausęs darbuotojas privalėjo ne tik prisistatyti, bet ir parodyti pažymėjimą, o visi moteriai nerimą sukėlę klausimai – metodologinių taisyklių dalis.
„Jūsų minėti kiti klausimai apie tam tikrų daiktų turėjimą taip pat yra apklausos dalis, kuri vėliau analizuojant duomenis padeda nustatyti namų ūkio socialinį statusą. Tai – per ilgą laiką patikrintas ir Rinkos tyrimų standartus nustatančios ESOMAR organizacijos patvirtintas socio-ekonominis rodiklis“, – pasakojo įmonės atstovė.
J. Tauginienė užtikrino, kad visi anketose surinkti duomenys naudojami anonimiškai, o visi surinkti rezultatai – apibendrinami, mat tyrimą atliekantys darbuotojai yra įsipareigoję saugoti gautų duomenų anonimiškumą.
