Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas vos prieš mėnesį džiaugėsi trupančiu skolų akmeniu, grasinusiu nusitempti Lietuvos čempionus į nebūtį. Bet klubo naštą iki šiol tebepapildo naujos pralaimėtos bylos.
Ginčas dėl komandos simbolio
„Žalgiriui“ – eilinė nemaloni žinia iš Ženevos (Šveicarija).
Čia įsikūręs Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) arbitražo teismas ginčą su lietuviška krepšininkų agentūra „B Baltics“ išsprendė nepalankiai kauniečiams.
Nesutarimai kilo dėl „Žalgirio“ kapitono ir „B Baltics“ kliento Pauliaus Jankūno sutarties.
Vienas klubo simbolių gimtojo miesto ekipoje rungtyniauja nuo 2003 metų. Vienintelį kartą pasižvalgyti po pasaulį jis buvo pakėlęs sparnus 2009-2010 metais, kuomet sezoną atstovavo Maskvos srities „Chimki“ (Rusija).
Pernai 205 cm ūgio puolėjas pasirašė naują ilgalaikę sutartį, pagal kurią „Žalgiryje“ turėtų žaisti iki pat 2019-ųjų vasaros – tuomet P. Jankūnui bus jau 35-eri.
Bet konfliktą sukėlė ne šis, o ankstesnis žaidėjo kontraktas, sudarytas 2013 metais.
Agentų rietenos
Remiantis bylos medžiaga, tuomet P. Jankūnas su klubu sukirto rankomis dėl atlyginimo, pirmą sezoną siekusio 575 tūkst. eurų, o 2014-2015 metais išaugusio iki 625 tūkst. eurų.
Darbo advokatams davė klausimas, kas tuo metu buvo teisėtas krepšininko atstovas.
Krepšinis.lt jau ne kartą rašė apie garsaus Europos agento Luciano Capicchioni pretenzijas buvusiems klientams iš Lietuvos.
Praeityje stambiausia žemyne agentūra „Interperformances“ atstovavo tokiems žaidėjams kaip Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis, Tomas Delininkaitis, Donatas Motiejūnas.
L. Capicchioni rūpinosi ir P. Jankūno, Roberto Javtoko, Martyno Pociaus, Tado Klimavičiaus reikalais. Bet visi jie, nusivylę agentu, jo paslaugų atsisakė ir perėjo į Tado Buloto vadovaujamą „B Baltics“ stovyklą.
Atsisveikinti su L. Capicchioni pasirodė ne taip paprasta: „Lucky“ (išvertus iš anglų kalbos – laimingasis) pravardžiuojamas „Interperformances“ krikštatėvis teismuose ėmė įrodinėti, jog senos agentavimo sutartys su „B Baltics“ pasirinkusiais klientais tebegalioja, ir reikalauti komisinių už vėlesnius žaidėjų kontraktus su klubais.
Užvirusio teisinio mūšio lauke atsidūrė „Žalgiris“, kuriam atstovavo ar tebeatstovauja dauguma L. Capicchioni kerštą patyrusių Lietuvos krepšininkų.
Nenori mokėti du kartus
„B Baltics“ į FIBA arbitražą kreipėsi reikalaudama sumokėti 10 proc. kontrakto vertės sudarantį agentavimo mokestį už 2013-2015 metus – viso 120 tūkst. eurų.
Pateikęs savo atsiliepimus, „Žalgiris“ nurodė to neketinantis padaryti, nes L. Capicchioni spaudžia pinigus pervesti į jo sąskaitą.
Klubas patvirtino pripažįstantis savo įsipareigojimus, bet nesiruošiantis už tą pačią žaidėjo sutartį mokėti dviems agentams. Tokią poziciją galima suprasti: tebesitęsiant bylinėjimuisi tarp P. Jankūno ir „Interperformances“, niekas negali garantuoti, jog teisėtu žaidėjo agentu nebus pripažintas L. Capicchioni. Tuomet ir komisiniai priklausytų jam, o ne „B Baltics“.
Vis dėlto dokumentus išanalizavęs FIBA arbitražo teismas nusprendė, kad „Žalgiris“ nuogąstauja be pagrindo ir turi nedelsdamas atsiskaityti su T. Buloto vadovaujama agentūra.
Kauno klubui teks suploti ne tik 120 tūkst. eurų bei 5 proc. palūkanas, bet ir padengti 15,4 tūkst. eurų teismo išlaidų.
Graudus palikimas
„Žalgirio“ vardas dažnai linksniuojamas FIBA arbitražo teisme.
Tokiu būdu uždirbtų, bet neišmokėtų atlyginimų iš Lietuvos čempionų reikalavo daugybė buvusių komandos atstovų: tiek legionierių, tiek lietuvių.
Kuomet 2013 metais iš klubo pasitraukė buvęs jo savininkas Vladimiras Romanovas, „Žalgirio“ įsiskolinimai siekė apie 12 mln. eurų.
Praėjusį mėnesį P. Motiejūnas pranešė, esą skola susitraukė iki 1,7 milijono – likusius pinigus klubas arba grąžino, arba sumažino įsipareigojimus derybomis.
Tiesa, „pagražinti“ skaičius „Žalgiriui“ padėjo finansinė ekvilibristika: dar 3 mln. eurų skolos perėmė ir iš banko gauta paskola refinansavo „Žalgirio“ areną valdanti bendrovė, taip pat tiesiogiai susijusi su klubu.
„Žalgiris“ tebėra iki galo neatsiskaitęs ir su pačiu P. Jankūnu.
Daugiau skaitykite čia.
