Prieš mėnesį išėjau iš darbo, tačiau darbdavys iki šiol man liko neišmokėjęs 500,00 Eur atlyginimo. Vis žada, kad atiduos kitą dieną, bet man nuvykus į darbovietę girdžiu ir vėl tą patį atsakymą, kad tikrai grąžins rytoj. Dabar daviau galutinį terminą grąžinti atlyginimo skolą kitą savaitę, tačiau noriu pasiteirauti, ką reikėtų man daryti, jei darbdavys vėl vilkintų skolos grąžinimą?
Darbo kodeksas įtvirtina, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.). Taigi, tuo atveju, jeigu su darbdaviu nesusitarėte dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, atleidimo iš darbo dieną darbdavys privalėjo su Jumis visiškai atsiskaityti ir sumokėti visas Jums priklausančias pinigų sumas.
Už tai, kad darbdavys neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, pagal Darbo kodeksą jam taikoma sankcija. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagal minėtos teisės normos nuostatas darbuotojas turi teisę reikalauti priteisti jam tokio dydžio darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kokį jis gaudavo iki darbo santykių nutraukimo ir būtų gavęs, jeigu darbo sutartis nebūtų pasibaigusi. Todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką nustatytinas remiantis vienos darbo dienos užmokesčiu skaičiuojant tik darbo, o ne visas kalendorines dienas per uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vidutinio darbo dienos užmokesčio priteisimas už visas kalendorines dienas reikštų nepagrįstą praturtėjimą darbdavio sąskaita ir proporcingumo bei darbo teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principų pažeidimą.
Pažymime, kad nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo, kilę dėl darbo užmokesčio bei su juo susijusių sumų, nagrinėjami darbo ginčų komisijose, įsteigtose prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Šiuo atveju darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis tokio pobūdžio ginčą. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog darbuotojas rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės (Jūsų atveju terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo atleidimo iš darbo dienos, kadangi būtent tada turėjote sužinoti, jog darbdavys pažeidė Jūsų teises).
Prašyme privalu nurodyti darbuotojo bei atsakovo (darbdavio) vardus, pavardes ir adresus, o tais atvejais, kai dalyvauja juridinis asmuo, jo pavadinimą, buveinės adresą ir kodą. Kreipiantis taip pat reikia aprašyti aplinkybes, pagrindus ir įrodymus, kuriais grindžiant pateikiamas reikalavimas, ir surašyti pridedamų dokumentų (darbo sutarties, algalapių ir kt. turimų dokumentų kopijų) sąrašą. Pasirašytą prašymą galima atnešti į artimiausią darbo ginčų komisiją (jei darbdavys registruotas kitoje apskrityje, prašymas bus persiųstas kitai darbo ginčų komisija) arba atsiųsti jį paštu. Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu kaunas@kasvyksta.lt.
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo prašome kreiptis telefonu 8 671 29151 arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA” Kaune.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros “ADVOCATERA“ interneto svetainėje www.advocatera.lt
