Lietuvos kino fondas kviečia nemokamai žiūrėti apie 270 filmų

Asociatyvi/A.Martinonytės nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Atėjus ilgiems, apšerkšnijusiems rudens vakarams, lieka nemažai laiko, kurį kokybiškai siūlo praleisti projektas „Lietuvos kino fondas“. Jis kartotekoje pateikia nemokamai, legaliai žiūrėti apie 270 lietuviškų filmų.

Lietuviško kino platformoje galima rasti filmus, kurtus nuo 1959 m., tarkim Vytauto Žalakevičiaus „Adomas nori būti žmogumi“ iki pernai pateikto Algimanto Puipos – „Edeno sodas“.

Pernai buvo pristatyta mobiliesiems įrenginiams skirta aplikacija, o visai neseniai platforma persikėlė į interneto portalą bei siūlo rinktis iš 269 lietuviškų kino filmų sąrašo.

Nuo 1959 metų filmų Lietuvoje sukurta žymiai daugiau, tačiau, kaip teigia projekto atstovai, bendradarbiaujant su Lietuvos kino centru, atrinkti tie, kurie pasirodė patrauklesni ir jų techninės savybės, tarkim skaitmenizavimas, buvo paprastesnės talpinimui į platformą.

Projekto kūrėjai – Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Anot šios asociacijos vadovo Dariaus Vaitiekūno, projekto tikslas – išsaugoti Lietuvos kino studijoje sukurtas juostas išmaniajai kartai bei populiarinti lietuvišką kiną.

„Mūsų režisieriai yra sukūrę šimtus filmų. Kai kuriuos iš jų šiandien jau vadiname lietuviško kino klasika, o kai kurių daugelis, galbūt, net nėra matę. Pastaraisiais metais lietuvių režisieriai sukuria vis daugiau filmų, tikimės, kad užtikrinsime nuolatinį platformos atsinaujinimą, o žiūrovui išvys kiną nuo juodai baltos klasikos iki šiuolaikinio kino“, – sakė D. Vaitiekūnas.

Projekto „Lietuvos kino fondas“ koordinatorė Lina Buzelytė teigė, kad platforma skirta mėgėjams ir Lietuvos kultūros gerbėjams, internete siūlanti plačiausią lietuviškos kinematografijos darbų spektrą.

„Kino fondas – pirmas specializuotas, tik lietuviškiems filmams skirtas kino archyvas Lietuvoje, svetainės forma patraukli ir jau pažįstama žmonėms, naudojantiems „iTunes“, „Soundcloud“ ir kitas panašias platformas. Tiesa, dalis naujausių filmų yra mokami, kokia filmų peržiūros kaina – sprendžia filmo kūrėjai“, – atskleidė L. Buzelytė.

Anot jos, čia galima rasti Aukso fondui priklausančių filmų: Vytauto Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.) apdovanoto II sąjunginiame kino festivalyje ar Arūno Žebriūno – „Paskutinė atostogų diena“ Lokarne (1964 m.).

„Lietuvių filmai garsėjo įvairiuose kino festivaliuose. Apdovanojimų gavo Raimondas Vabalas, Algimantas Puipa, Robertas Verba ir kiti“, – atkreipė dėmesį L. Buzelytė. Ji pridūrė, kad tarptautiniuose festivaliuose sekėsi Šarūno Barto, Karolio Jankaus, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Janinos Lapinskaitės, Valdo Navasaičio, Dijanos ir Kornelijaus Matuzevičių, Ramunės Kudzmanaitės filmams. Kino filmų ras ir jaunų, dar neilgai kuriančių režisierių gerbėjai, patalpinta Oksanos Burajos, Ruslan Korostenskij, Giedrės Žickytės, Giedrės Beinoriūtės, Igno Miškinio darbų.

Pašnekovė informavo, kad daugumos jų filmai dar nėra patalpinti į kinofondas.lt, tačiau planuojama tai daryti artimiausiu metu.

Ji teigė, kad kino filmai čia pateikiami įvairiausių žanrų, tačiau kiekvienas, besidomintis lietuvišku kinu, turėtų susipažinti su šiais režisieriais: Henrikas Šablevičius, Marijonas Giedrys, Almantas Grikevičius, Šarūnas Bartas, Karolis Jankus, Gytis Lukšas, Audrius Stonys, Ramunė Kudzmanaitė, Inesa Kurklietytė, Arūnas Matelis, Valdas Navasaitis, Janina Lapinskaitė, Jonas Mekas, Vytautas V. Landsbergis, Raimundas Banionis.

Šis kinas pasiekiamas bet kuriame pasaulio krašte, tereikia interneto, lietuviškus kino filmus galima rasti čia.

18 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pirmoji pusfinalio kova „Žalgiriui“ – be didelio vargo (foto)

Politologų spėjimai dėl prezidento rinkimų: I. Šimonytė ar G. Nausėda?

Kauniečiui V. Adamkui ketinama suteikti Neringos garbės piliečio vardą

„Senukų“ savininkai Augustinas ir Artūras Rakauskai verslus toliau vystys atskirai

Nelaimė Vilijampolėje – sužalotas pėsčiasis

Dviejų gyvybių pareikalavusios avarijos byloje – kaltinimai kaunietei

Daugiau detalių: prie „Girstučio“ aptalžytas pavežėjas buvo girtas kaip pėdas

Kauniečiai sudvejojo: įdomu, kas liks kaltas?

Kauniečiai kviečiami rinkti verslą, kuriuo didžiuojasi labiausiai

Kauno autobusų stotis ruošiasi keleivių antplūdžiui