Kauniečiai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, dar nedeklaravę savo faktinės gyvenamosios vietos, gali lengviau atsipūsti – kitąmet turėjęs įsigalioti privalomas faktinės gyvenamosios vietos deklaravimas atidėtas metams. Seimas antradienį 65 parlamentarams balsavus už, dviem – prieš ir penkiems susilaikius priėmė tokią Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisą.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškinienė ragino kolegas pratęsti terminą, nes nepriėmus pataisos iki šiol gyvenamosios vietos neregistravę asmenys nuo sausio nebegalėtų kreiptis dėl pašalpų, išmokų vaikams, paramos mokinio reikmenims, nemokamo maitinimo mokiniams, šalpos išmokų ir vienkartinių pašalpų.
K.Miškinienė pažymėjo, kad dalis šių žmonių gyvenamosios vietos deklaruoti negali negaudami nuomojamų būstų savininkų sutikimo.
„Savininkai atsisako, kad pagal faktinę gyvenamąją vietą būtų deklaruota gyvenamoji vieta, ir tuomet tie žmonės atsiduria tarp žemės ir dangaus. Net vaikų registruoti negali tie asmenys, jei nėra gyvenamosios vietos registravimo“, – sakė komiteto vadovė.
Ligšiolinis įstatymo variantas numato, kad į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybių įtraukti žmonės iki 2017 metų sausio 1 dienos turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, nuomojamame būste. Pagal antradienį priimtą pataisą, šis terminas pratęsiamas iki 2018 metų sausio. Pataisa įsigalios, kai ją pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pagal naująją tvarką, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui galės būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveiktos įstaigose.
Registrų centro duomenimis, šių metų liepą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą buvo įtraukta 92 tūkst. 718 asmenų.
