Seimui prieš antrąjį rinkimų turą dėl balsų trūkumo nepavykus patobulinti nuo kitų metų sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso, baigiantys kadenciją parlamentarai ketvirtadienį priėmė kelias pataisas.
Už balsavo 83 Seimo nariai, prieš vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, o susilaikė 4 parlamentarai.
Pakeitimai priimti atsižvelgiant į prezidentės Dalios Grybauskaitės Darbo kodekso veto nurodytas pastabas. Tada parlamentarai nutarė veto atmesti, bet pagal prezidentės siūlymus teikti pataisas ir patobulinti kodeksą.
Seimas priėmė pakeitimus dėl šešių prezidentės pastabų, o dar į 13 kol kas neatsižvelgė.
Viena svarbiausių pataisų – nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių atsisakymas. Taip pat pritarta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos siūlymui nustatyti, kad abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai.
Seimas taip pat grąžino į kodeksą nuostatą, kad papildomų atostogų už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje skyrimo tvarką ir toliau nustatytų Vyriausybė, o ne būtų dėl to tariamasi kolektyvinėse sutartyse, nes jų šalies įmonėse ir įstaigose yra sudaryta labai nedaug.
Seimas nustatė, kad nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Darbdaviai įpareigoti vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą su jais pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį, kaip numatyta iki šiol. Jei tokie darbuotojai dirbtų trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą reikėtų pranešti prieš šešias savaites (dabar 2 savaitės).
Seimas į kodeksą grąžino nuostatą, kad švenčių dienų išvakarėse dienos trukmė sutrumpinama valanda. Darbdavius Seimas įpareigojo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo darbą pagal jo ir darbdavio susitarimą dėl papildomo darbo.
Suteikiant kasmetines atostogas pirmenybę darbdavys turės teikti darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką ne iki 10, kaip dabar yra numatyta naujajame kodekse, o iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, būtų suteikiamos 25, o ne 20, kaip dabar yra nustatyta naujajame kodekse, darbo dienų kasmetinės atostogos.
Seimas taip pat nustatė, kad darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.
Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė siūlysiąs pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. Anot jo, per pusmetį Darbo kodeksą iš naujo turės apsvarstyti Trišalė taryba. R.Karbauskis taip pat neatmetė galimybės, kad bus atidėtas viso įstatymų paketo, vadinamo socialiniu modeliu, įsigaliojimas.
Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę kritikavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų pasisakymus dėl būtinybės atšaukti šios kadencijos valdančiųjų priimtą naują Darbo kodeksą, sakydamas, kad „tie žmonės nėra susipažinę su Darbo kodeksu “, tačiau neatskleidė, ar tai, jo nuomone, gali būti rimčiausia kliūtis derybose. Pasak A.Butkevičiaus, pagal Pasaulio ekonomikos tyrimą Lietuva pagal darbo santykių lankstumą ir talentų pritraukimą nepatenka į valstybių šimtuką ir šaliai, anot jo, Darbo kodeksas yra būtinas siekiant patrauklumo investuotojams ir norint bent jau pasivyti kaimyninę Estiją.
