Šeštadienį Raudondvaryje, vykstant Kauno rajono bendruomenės šventei „Rudens sambariai 2016“, buvo apdovanoti keturi geriausi Kauno rajono ūkininkai.
[galerija kiek=”20″]
Jais tapo ne vienerius metus skirtingose sferose dirbantys kauniečiai: grūdų augintojas Česlovas Tallat-Kelpša; gyvulininkyste užsiimanti Genovaitė Galminienė; uogų augintoja Daiva Šinkevičienė ir bitininkas Andrius Bučius.
Darbo valandų neskaičiuoja
Už pažangų ūkininkavimą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės veikloje įvertintas Vilkijos ūkio vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, kartu yra įsteigęs vardinę stipendiją studentams, taip pat prisidėjo prie Paštuvos Šv. Barboros bažnyčios atstatymo, nuolat remia kultūros renginius, socialinius projektus.
Grūdus savo ūkyje augina 20 metų. „Grįžau į senelio žemę ir sugalvojau ūkininkauti, pasirinkau auginti grūdus, pagalvojau, kad perspektyvi sritis, juk be duonos žmogus negyvena”, – sakė Č. Tallat-Kelpša. Jis pažymėjo, kad derlius šįmet buvęs prastas, mat oras lietingas. Vyras džiaugėsi šiandienos įvertinimu, tačiau tikino pasidžiaugs juo ramiai – be iškilmių, tiesiog pailsės.
Už kantrybę populiarinant gyvulininkystę pagerbta ūkininkė Genovaitė Galminienė iš Babtų seniūnijos, jau 25-erius metus augina karves ir parduoda jų pieną. „Kasdien po toną pieno primelžiama mano ūkyje. Žinoma, pavargstu, bet energijos vis dar yra ir nepaliksi juk gyvulio nešerto ar nesužiūrėto, o jų auginu net šimtą”, – pasakojo G. Galminienė.
Ji atviravo, kad darbo valandų neskaičiuoja, o ilsisi tik naktį ir per kelias dienines kavos pertraukėles. Moteris turėjo pastebėjimų apie ūkininkų uždarbį: „Už ūkininko darbą atlygis tikrai per mažas, juk šitiek jėgų, pastangų, triūso įdedame, būtų nuostabu, jei žmogui nereikėtų skaičiuoti centų ir galvoti kaip išgyventi, kol kas, deja, tenka”, – teigė ūkininkė.
Ringaudų seniūnijoje gyvenanti šilauogių augintoja Daiva Šinkevičienė uogas augina septynerius metus. Jos sutelpa 1,5 hektaro plote, šiuo metu, beje, planuojama ūkio plėtra. „Tapti ūkininke įkvėpė gyvenimas. Mano uogos kol kas migruoja Lietuvoje, tačiau ateityje turiu didesnių planų. Ar sunku? Labai, sunkiausia fizinis darbas: raviu, geniu, tręšiu, laistau ir pan. Tad, garantuotai sakau, kad iš manęs darbo niekas Lietuvoje neatims, mat fizinio krūvio visi bijo”, – kalbėjo D. Šinkevičienė.
Jau devynerius metus bitininkyste užsiimantis Andrius Bučius iš Rokų, pasakojo, kad bitininkais yra jo tėtis ir senelis, tačiau vyras iš pradžių neplanavęs bitininkauti. Visgi, kartą pabandė ir nebegalėjo sustoti, dabar turi šimtą bičių šeimų. Šiuo metu jo medumi prekiaujama ne tik Lietuvoje, bet ir Škotijoje.
Ūkininkas atviravo, kad šįmet derlius pats prasčiausias per visus darbo metus. „Medaus šįmet dvigubai mažiau, nei įprastai, tačiau rankų nenuleidžiu, kai žmogus suserga bitininkyste – žingsnio atgal jau nebėra”, – įsitikinęs A. Bučius.
Nors sezonas baigėsi, vyras tikino jau pradėjęs laukti pavasario, kai bitės vėl pradės darbuotis aviliuose.
Sudėtinga vasara
Šventėje ūkininkams apdovanojimus įteikęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pažymėjo, kad ši vasara ūkininkus vargino nepalankiais orais. „Derlius užaugo geras, bet visą liepą pliaupę lietūs daug kur jį supūdė, į laukus negalėjo išvažiuoti technika. Nuimti derlių prireikė daug pastangų”, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
„Jau 17-tą kartą džiaugiamės metų derliumi, dėkojame geriausiems žemdirbiams, sodybų šeimininkams. Kauno rajone derlius iš 43 tūkstančių jau nuimtas, grūdai beveik suvežti. Šiandien apdovanoti ūkininkai – pavyzdys kaip dirbti ir mylėti žemę”, – sakė rajono meras.
Geriausiems Pakaunės žemdirbiams atskiras padėkas įteikė Žemės ūkio viceministras Saulius Jakimavičius.
Išrinko gražiausias sodybas
Renginio metu pagerbti ir gražiausių sodybų bei sklypų konkurso nugalėtojai. Gražiausios sodybos titulas atiteko Vaclovui ir Nijolei Ivanauskams iš Samylų seniūnijos.
Gražiausiai tvarkoma stambiųjų ūkininkų sodyba priklauso Džiuljetai ir Leonui Rudinskams iš Babtų seniūnijos. Gražiausiai tvarkomas sklypas – Skaidrai ir Aidui Valiukevičiams iš Domeikavos.
Šventės metu Raudondvario dvare susibūrė 25 seniūnijos, jų atstovai išradingai pristatinėjo šių metų derlių ir savo kraštą. Dvare buvo galima paragauti kaimiškų sūrių, naminės duonos, medaus, skilandžių, dešrų, kitų gardumynų. Parke vyko šeimų sporto turnyrai, liaudiški žaidimai.
