Kauno klinikose dvi dienas vieši pasaulinio lygio endoskopinės kaukolės pamato chirurgai iš Italijos – otorinolaringologas dr. Ernesto Pasquini ir neurochirurgas dr. Diego Mazzatenta.
[galerija kiek=”12″]
Endoskopinės chirurgijos lyderiai iš Bolonijos (Italija) padeda tobulinti įgūdžius apie 70-ies tarptautinės medikų komandos nariams iš Italijos, Rusijos ir Latvijos. Intensyviai dirbama moderniausioje Baltijos šalyse integruotoje operacinėje, iš kurios operacijų vaizdai tiesiogiai transliuojami į auditoriją, mokymų dalyviams.
Endoskopinės kaukolės pamato operacijos atliekamos per nosį įvedant optinį prietaisą, jo pagalba galimi atlikti chirurginiai veiksmai. Operacijos būna neskausmingos, gultis į ligoninę pacientams nereikia, nelieka randų, o pats gydymas vyksta namuose, operacijos įprastai trunka neilgai, dvi atlktos penktadienį truko kiek ilgiau, nei pusvalandį. Šiais laikais, pasak specialistų, per nosį atliekama apie 90 proc. smegenų operacijų.
Pasak Kauno klinikų otorinolaringologo – LOR onkologo profesoriaus Sauliaus Vaitkaus, Kauno klinikose tokio tipo operacijos pradėtos prieš septynerius metus, kasmet išoperuojama daugiau kaip 50 pacientų. „Tai kasdienybė.” Vienas iš reikalingų operacijai aparatų Kauno klinikose prieš kelerius metus įsigytas už 100 tūkst. eurų.
Komandinis darbas
Iškart po penktadienį vykusios operacijos kalbinti specialistai iš Italijos pažymėjo, kad endoskopinėms kaukolės pamato operacijoms atlikti būtinas komandinis darbas, reikia bent dviejų specialistų: otorinolaringologo ir neurochirurgo.
Otorinolaringologas dr. E. Pasquini pasakojo, kad tokio tipo chirurgija Bolonijoje pradėta taikyti 1998 metais, ją inicijavo gydytojas Džordžas Frankas. Pirmą kartą tokia operacija sėkmingai atlikta dar 1995-aisiais.
Dr. E. Pasquini atviravo, kad kasmet šių operacijų atlieka maždaug po 120 ir jos tikrai nelengvos. „Tai aukštos rizikos operacjos, tačiau priešingai, nei dirbat su skalpeliu, medikui nereikia atversti kaukolės kaip knygos. Būtinas tikslumas, nes šalia vienas kito – daugybė svarbių taškų, kurie, netiksliai padarius judesį, gali būti pažeisti negrįžtamai. Žinoma, pacientams daug pliusų: išvengiama pjūvio kaukolėje, mažiausiai traumuojamas kūnas, išvengiama skausmo, tad trumpai galima pasakyti: sudėtinga chirurgams, bet labai lengva pacientams”, – pasakojo dr. E. Pasquini ir pridūrė manantis, kad endoskopinis operacijų būdas – medicinos ateitis.
Jam pritarė ir kolega dr. D. Mazzatenta, teigdamas, kad per pastaruosius 20 metų chirurgija stipriai pasikeitė, profesorius operacijoje nebėra vienas – kooperuojamasi ir visad dirba keli specialistai.
„Komandinis darbas atneša sėkmę, tai labai svarbu. Pas mus Italijoje prieš operaciją apie paciento būklę diskutuoja speciali medikų komisija, visi aptariame ką ir kaip darysime ir operuotis imamės, tik jei visi specialistai duoda pritarimą”, – sakė dr. D. Mazzatenta. Jo manymu, medicinos ateitis – bendradarbiavimas.
Komandinio darbo svarbą pažymėjo ir Kauno klinikų otorinolaringologijos prof. Saulius Vaitkus: „Kaip ir išsilaipinant Mėnulyje: jei Armstrongas būtų buvęs vienas, jis nebūtų išsilaipinęs Mėnulyje. Taip ir medicinoje – svarbus komandinis darbas”, – teigė prof. S. Vaitkus.
Pasiteiravus apie operacijų sudėtingumą, dr. D. Mazzatenta buvo atviras: „Tai sunkios operacijos, labai. Didelė rizika, kad pacientas gali mirti, nors tokių operacijų pacientų mirtingumo rodikliai sumažėjo, siekia vos kelis procentus, bet rizika nuolat išlieka didelė. Užtenka tik vienos labai mažos klaidos ir – mirtis, tad būtina nuolat lavinti įgūdžius, semtis žinių iš pripažintų profesionalų”, – sakė medikas.
Jis atskleidė, kad šių operacijų metu naudojami ilgi instrumentai, maždaug apie 15-18 cm, jie įvedami į nosį, toliau dirbama giliose audinių struktūrose. Pasak dr. D. Mazzatenta, dabar tokios operacijos netrunka taip ilgai, kaip prieš dvidešimtemį. Ilgiausia jo turėta tokio tipo operacija truko 8 valandas, o trumpiausia – vos 27 minutes.
Kauniečiai neatsilieka nuo pasaulio
Kauno klinikų otorinolaringologijos prof. S. Vaitkus pakalbintas po operacijos, pasakojo, kad tokio tipo operacija anksčiau trukdavo bent 16 valandų, dabar, pažengus technologijoms, laikas sutrumpėjo daugybę kartų. Jo teigimu, šiuo metu Kaunas gali lygiuotis su kitomis pažangiomis pasaulio valstybėmis, nes čia naudojamos tokios pačios technologijos, o specialistai nuolat tobulinasi užsienyje. Ne išimtis iš šiandienos kolegų iš Italijos vizitas.
„Vertinant su kaimyninėmis šalimis, galima išskirti, kad Lietuva endoskopinės kaukolės pamato chirurgijoje lyderiauja. Tobulėja mokymo proecesas: studentai, rezidentai stebi operaciją tiesiogiai iš operacinės, būtinas ir nuolatinis žinių tobulinimas, šiandien, viešint italams medikams, mokomės iš geriausiųjų”, – sakė prof. S. Vaitkus.
Jis pasakojo, kad praeito šimtmečio pradžioje, tokio tipo chirurgija buvo net uždrausta, nes sukeldavo didžiausią mirtingumą tarp operacijų. Mirtingumas tuomet siekdavęs apie 30 proc., kildavusios didelės komplikacijos: meningitas, nukraujavimas, smegenų uždegimas ir pan. „Juk vos keli centrimetrai ar net milimetrai skiria įvestą instrumentą nuo pagrindinės smegenų kraujagyslės, miego arterijos, regos nervo. Sudėtingose operacijose endoskopija gelbsti, bet čia reikia itin didelio kruopštumo ir atidos”, – teigė prof. S. Vaitkus.
