Tėvai stengiasi padėti savo vaikams pasiruošti visiems artėjantiems išbandymams – žingsniui į pirmą klasę, pirmam pasirodymui klasės vaidinime, pirmam apsilankymui poliklinikoje ar pan.
Kaip tiems, kurie mums brangiausi pasaulyje, padėti pasiruošti net ir suaugusiuosius gąsdinančiam įvykiui – apklausai teisme – ir nepadaryti lemtingų klaidų?
Lietuvoje ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu vaikus ir nepilnamečius prokurorams ir teisėjams apklausti padeda penki teismų psichologai, jauniesiems liudytojams teikiantys psichologinę pagalbą, vertinantys jų raidos ypatumus, asmenybės ir panašias problemas.
„Siekiant vaiką apklausti be psichinių traumų ir kokybiškai, vien psichologų pastangų neužtenka, – teigia Vaida Šarauskienė, viena iš penkių teismuose dirbančių psichologų. – Labai svarbu, kad tėveliai ar globėjai pasistengtų vaiką apklausai tinkamai paruošti“.
Šiaulių apygardos teismo psichologė V. Šarauskienė teigia, kad nėra minimalios amžiaus ribos, nuo kurios vaikas gali tapti liudytoju ir padėti teismams įvykdyti jų misiją – teisingumą. „Duoti parodymus gali tekti net ir patiems jauniausiems: kiekvienas iš mūsų penkių teismų psichologų vien šiais metais apklausti padėjome po bemaž 70 ar net 100 vaikų ir nepilnamečių“, – sako psichologė.
„Norime, kad patys jautriausi liudytojai būtų apsaugoti nuo nemalonių potyrių, todėl stengiamės suteikti kuo daugiau informacijos jų tėvams ir globėjams“, – kalba psichologė, vartydama naują teismų leidinį – lankstinuką „Ką reikėtų žinoti apie pagalbą vaikui teisminiame procese?“, kuriame galima rasti naudingų patarimų, kaip padėti vaikui pasiruošti apklausai teisme, susipažinti su teismų psichologų funkcijomis ir apklausų eiga.
V. Šarauskienė teigia, kad vaikus ir nepilnamečius apklausoms paruošti nėra sunku. „Tereikia įsiklausyti į vaiką, stengtis jį nuraminti, padrąsinti, konsultuotis su mumis, teismų psichologais, ar kitais specialistais ir… nepadaryti esminių klaidų,“ – teigia psichologė ir išvardija 4 vaikų ruošimo apklausoms klaidas ir patarimus, kaip jų išvengti:
1. Jeigu vaikas pradeda pasakoti apie įvykį, reikėtų jį sustabdyti ir pasakyti, kad apie tai galės papasakoti teisme. Paruošimo metu verčiau skatinti vaiką išsakyti tai, dėl ko jis nerimauja, padrąsinti teisme užduoti jam rūpimus klausimus, susijusius su įvykiu. Jei iki apklausos daug kartų aptarsite įvykį, vaikas gali tiesiog nebenorėti dar kartą apie jį kalbėti ar pradėti kurti nebūtas įvykio detales.
2. Nebijokite iš anksto vaikui pasakyti kur jis bus vedamas ir kaip viskas vyks. Svarbu mažamečiui paaiškinti, kas yra teismas, kodėl reikės į jį vykti. Iš anksto vaikui pasakykite, kad jam reikės vykti liudyti į teismą, padėti teisėjui išspręsti problemą, pasielgti teisingai ar pan. Jei vaikui suprantamais žodžiais paaiškinsite, kaip vyks teismo procesas, jo apklausa, jis turės laiko nusiteikti liudyti, o atvykęs į teismą jausis kur kas saugiau ir drąsiau nei nieko nežinodamas.
3. Neužkraukite vaikui per didelės atsakomybės. Kalbėdami apie liudijimo svarbą, padrąsinkite ir nuraminkite vaiką, tačiau neakcentuokite, kad jo pasakytas žodis gali nulemti žmogaus likimą ar teismo sprendimą. Jei jam kils abejonių, patvirtinkite, kad jis pats nepadarė nieko bloga, kad jam neverta rūpintis dėl pasekmių tam žmogui, apie kurį pasakos, ar bijoti, kad ne viską prisimins ir pan. Verta pasakyti vaikui, kad jis atsakingas ne už tai, kokį sprendimą priims teismas, o už tai, ką papasakos, pabrėžti, kad jis privalo papasakoti visą tiesą, viską, ką žino ir prisimena.
4. Nežadėkite vaikui dovanų ar malonumų už tai, kad jis „gerai pasirodys“ teisme. Dalyvaujant teismo procese svarbu ne „gerai – blogai“ pasirodyti ir už tai gauti atlygį, o pasakyti tiesą. Žinoma, po pokalbio teisme nepamirškite pagirti vaiko pastangų papasakoti tiesą apie įvykius.
