Kaune planuojamas paminklas Pupų Dėdės šunims | Kas vyksta Kaune

Kaune planuojamas paminklas Pupų Dėdės šunims

KVK nuotr.

Trečiadienio vakarą prie vieno Senamiesčio prekybos centro, praeivių dėmesį traukė kelioninis autobusiukas, apklijuotas šunų nuotraukomis. Jo viduje – keliautojas Algimantas Jasiulionis, žinomas kaip Pupų Dėdė ir keturi nuolatiniai jo palydovai, pudeliai: Pūdė, Lojus, Rudė ir Princas.

Žinomas, kaip Lietuvą pasaulyje garsinantis keliautojas, A. Jasiulionis tikino dabar kuriam laikui apsistojęs gimtinėje ir padaręs pertrauką: „Turiu sveikatos problemų, kai savijauta pagerės, kaip turistas planuoju keliauti į nepavojingas šalis: Tenerifę ar Kanarų salas”, – pasakojo Pupų Dėdė.

Šiuo metu prie prekybos centrų, miesto šventėse, su autobusiuku ir augintiniais lūkuriuojantis vyras renka lėšas knygai išleisti, joje planuoja aprašyti savo keliones. „Jos neįtikėtinai įdomios”, – tikino pašnekovas.

Skirmantė Javaitytė Konradas Karaliūnas Kauniečiui A. Poviliūnui suteiktas Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardas Rugpjūčio 24 d. Lietuvos olimpinėje akademijoje Vilniuje, 65-erių metų sukakties proga pagerbtas vienas ryškiausių Lietuvos valstybės sporto atstovų, kuris per sportą puoselėja tautiškumą, gimtąją kalbą, turtingą kultūrą bei stiprias lietuvių sporto tradicijas – dr. Artūras Poviliūnas.  Už aktyvią, nuoširdžią ir nenuilstamą veiklą, ypatingus diplomatinius nuopelnus Lietuvos sportui, tautiečių sportininkų populiarinimą pasaulyje jam iškilmingai suteiktas Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardas. Ambasadoriaus taurę įteikė Pasaulio lietuvių sporto asociacijos atstovas Valentinas Aleksa.  Sveikintojai pabrėžė dr. A. Poviliūno ypatingas charakterio savybes – nuoširdumą, jautrumą, atidumą, puikius diplomatinius sugebėjimus bei sąžiningumą. Atsiimdamas garbų apdovanojimą, dr. A. Poviliūnas džiaugėsi įvertinimu ir tikino toliau dėsiantis visas pastangas, kad pasaulio lietuvius sutelktų tai, kas svarbiausia: trispalvė rankose, tautinė giesmė lūpose ir, žinoma, sportas. Pagerbti ir pasveikinti dr. A. Poviliūną atvyko garbūs svečiai: LR Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos pirmasis viceprezidentas Valentinas Aleksa, Lietuvos olimpinės akademijos Garbės prezidentas profesorius Povilas Karoblis, Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas profesorius Algirdas Raslanas, profesoriai Kazys Milašius, Juozas Skernevičius, Rūta Dadelienė, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos Tarybos narys Gediminas Aleksa, Lietuvos olimpinės akademijos direktorė Jūratė Vainilaitienė, Vilniaus savivaldybės atstovas Saulenis Pociūnas, Kauno bokso federacijos prezidentas Rimantas Rutkauskas ir kiti. Kaunietis dr.A. Poviliūnas yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto architektas, Lietuvos olimpinės akademijos vienas iš steigėjų ir prezidentas, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos, Pasaulio lietuvių tautos sporto labdaros ir paramos fondo vienas steigėjų bei prezidentas, taip pat ir kitų visuomeninių organizacijų aktyvus narys, sporto renginių organizatorius, sporto džentelmenas, sporto diplomatas bei sporto mokslininkas. Jubiliatas dr. A. Poviliūnas žinomas, kaip giliai tikintis lietuvių tautą vienijančia sporto galia. Jis daugybę metų siekia draugėn sutelkti po pasaulį pasklidusias lietuvių sporto organizacijas, to rezultatas – 2017 m. gimtajame Kaune vyksiančios X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose planuojama sulaukti 3 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio. Dr. A. Poviliūnui 1988 m. teko būti III Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Adelaidėje (Australija) Lietuvos sporto delegacijos vadovu. Ten susitiko du karšti sporto gerbėjai bei lietuvių tautos patriotai, kuriems pirmiesiems po ilgų okupacijos metų pasisekė sujungti po pasaulį išblaškytus lietuvius sportininkus ir parodyti, kad sportas turi nepaprastą lietuvių tautą vienijančią galią. Tai dr. A. Poviliūnas ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFAAS) vadovas, būsimas LR prezidentas Valdas Adamkus, kurie liko ištikimi savo idėjoms.

Aplankė tris žemynus

Trejus metus praleidęs keliaudamas po Europą, Aziją, Afriką, jis patyrė daugybę nuotykių: Irake, Irane, Sirijoje, Afrikoje pasakojo susidūręs su daugybe pavojų: Maroke prieš kelerius metus pateko į dulkių audrą, dieną ten akimirksniu sutemo kaip naktį. „Buvo galima užtrokšti, bet pažvelgiau į vietinius, jie buvo užsidangstę filtrais, tokius iš šaliko iškart padariau sau ir šunims, likome sveiki”, – sakė jis.

Beje, Sacharos dykumoje jam subyrėjo automobilis, į pagalbą netikėtai atkeliavo tautiečiai. „Nelaimėje, kitame pasaulio krašte, vidury dykumos man pagelbėjo kauniečiai, tai – stebuklas!”, – sakė Pupų Dėdė.

Irane jis vos nenugarmėjo į bedugnę, važiavo 2 km aukščio skardžiu ir pradėjo slysti, tačiau automobilis lemtingą sekundę – sustojo. Irake vyras susidūrė su grėsmingais asmenimis, kurie kėsinosi į keliautojo gyvybę, tačiau vos pamatę, kad vyras globoja šunis – jo pasigailėjo.

Indijoje vyras pastebėjo, kad šalyje tiršta žmonių, religijų, o šalies pietuose išvydo skurdą, vagystes, nešvarą. „Vandens neįmanoma gerti, prisiminkime Aleksandro Makedoniečio kariuomenę, kai lankėsi Indijos teritorijoje, vietiniai sirgo įvairiomis bakterinėmis ligomis, bet tik ne jo kariai, mat gėrė jie iš sidabrinių indų, naikinančių bakterijas”, – pasakojo Pupų Dėdė.

Aplankė jis ir piligrimines vietas: Lurdą Prancūzijoje, Fatimą Portugalijoje, kitas didžiąsias šventoves.

Atsiras paminklas keturkojams

A. Jasiulionis džiaugėsi, kad Kaune atsiras paminklas jo keturkojams: Pūdei, Lojui, Rudei ir Juodei.

Paminklas Pupų Dėdės šunims

Vyras pasakojo, prieš keletą metų projektą dėl bronzinio paminklo pastatymo jo šunims, pateikęs Kauno miesto savivaldybei, kuri pripažino šunis istoriniais ir pasiūlė galimas vietas, kur galima statyti paminklą: Lietuvos zoologijos sodą, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, LSMU Veterinarijos akademiją ir Ąžuolyno parką.

Vyrui labiausiai patiko zoologijos sodo variantas, kur nuolat lankosi daugybė žmonių, o ir bronzinė skulptūra galėtų būti saugi nuo piktadarių.

„Savivaldybėje pripažino, kad mano šunys yra pirmieji Lietuvos keturkojai keliautojai, garsinę Lietuvą pasaulyje, tad yra verti paminklo, beje, manęs paminkle įamžinto nebus, nes aš ne pirmas dvikojis keliautojas”, – pažymėjo Pupų Dėdė. Leidimas paminklui duotas, tik reikia rasti rėmėjų.

Šiomis dienomis Pupų Dėdė lankysis prie Kauno prekybos centrų, jį galima sutikti ir miesto šventėse.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA