Vergo savijauta ne mažiau būdinga ir Kauno rinkėjams | Kas vyksta Kaune

Vergo savijauta ne mažiau būdinga ir Kauno rinkėjams

R. Tenio nuotr.

Kodėl mūsų šalies rinkėjai yra pasyvūs, nusivylę, o dalis balsuoja, kaip tikri „liumpenai“ * portalui „Kas vyksta Kaune“ komentuoja kaunietis politologas Bernaras Ivanovas.

[galerija kiek=””]

Vyrauja nuomonė, kad Lietuvos rinkėjams trūksta sąmoningumo, tačiau tą patį tikriausiai galima būtų pasakyti ir apie politikus, už kuriuos dažnai tenka balsuoti?

Absoliučiai visiems mūsų visuomenės nariams trūksta sąmoningumo ir tam yra daugybė priežasčių. Mūsų visuomenė stabarėjo – ne augo, formavosi iš kitokio santykio su valstybe, nei Vakarų Europos demokratijos. Taip jau susiklostė, kad mūsų teritorijoje dėl įvairiausių istorinių aspektų, valstybė – valdžia niekada nebuvo gerbiama, kaip visuomenei naudingų paslaugų teikėja. Valstybė buvo despotas, išnaudotojas, engėjas, kuriai eilinis žmogus – niekas. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia: carinė priespauda tik dar labiau sustiprino ir įtvirtino despotišką santvarką visuomenės sąmonėje, galutinai suformavo vergo filosofiją. Pastaroji, A. Smetonos laikotarpiu, sugrįžo per uždarą, baudžiavinį, valstietišką mąstymą ir pasaulio suvokimą. Diktatoriams reikėjo paklusnių žmonių, vergų. Štai tokius ir ugdė. Sovietmetis tik dar labiau pagilino vergo savijautą, kurią akivaizdžiai matome šiandien.

Kaip apibūdintumėte tokį visuomenės narį – vergą, kaip jį atpažinti ir suprasti?

Kas svarbiausia vergui? Apgauti, pavogti ar kaip kitaip parodyti valstybei špygą. Nesumokėti mokesčių, nuslėpti kažką, suklastoti – tai vergui atrodo didelis gėris ir teikia pasitenkinimą. Jis negalvoja, kad nesumokėjęs mokesčių, jis negaus pensijos, arba jo vaikų mokytojas gaus mažesnį atlyginimą.

Panašu, kad vergas mąsto tik apie situaciją „čia ir dabar“? Galbūt mūsų valstybėje pokyčių yra tiek daug, kad žmonės tiesiog bijo galvoti apie ateitį, nes gal jau rytoj čia bus kita valstybė ir kita valdžia?

Galima sakyti, kad nuolatinės permainos neigiamai veikia žmonių sąmoningumą. Pereikite Laisvės alėja – Vilniaus gatve. Mažiau kaip per penkerius metus čia viskas pasikeitė: atsidarė daugybė naujų vietų, užsidarė anksčiau čia veikusios senosios. Kaip pavyzdys, Šveicarija. Ten jau 200 metų niekas nesikeičia. Šeimos išlaiko tas pačias parduotuvėles, kavinukes, kitus verslus. Tas pats Italijoje, Prancūzijoje, Anglijoje. Sovietmetis dar labiau pablogino situaciją Lietuvoje. Plėšė, naikino žmonių tapatybę, kad nejaustų po savimi žemės, kūrė laikinumo, nesaugumo jausmą.

Jausmą, kai niekas ne mano, nieko nereikia saugoti, tausoti?

Iš kur atsiranda vandalizmas? Tai nepagarba – valstybei, miestui ir sau pačiam, to miesto gyventojui. Vergas jaučiasi bevertis. Jis negali gerbti nei savęs, nei kito.

Kaip balsuoja vergo filosofijos rinkėjai?

Balsuoja populistiškai, emociškai, kaip tikri „liumpenai“. Tačiau visai kitaip balsuos tas žmogus, kuris turi tikslus, siekius, kuris planuoja ateitį, galbūt turi nedidelį verslą, todėl jam rūpi, kaip išlaikys savo darbuotojus, grąžins paskolą bankui. Jis turi ateities viziją ir supranta, kad politikai, kuriuos jis rinks, bus labai susiję ir su jo planais. Todėl jam rūpės, kas jie bus, ką jie veiks. Su laiku jis galbūt sugalvos ir metodus, kaip vėliau tą išrinktą politiką tikrinti, kontroliuoti, vertinti jo nuveiktus darbus, ne vien kalbas.

Dabar dažnai pasigirsta kalbų, kad politikams reikia atsinaujinti, kad trūksta naujų idėjų, jaunų žmonių, kaip vertinate šią nuomonę?

Dauguma Vakarų politikų turi susikūrę tam tikrą reputaciją, kuri neatsiranda per vieną dieną. Darbo kokybę rodo jų įdirbis, profesionalumas. Tarkime, Vokietijos Bundestage apie 60 proc. politikų yra dirbantys daugiau nei dešimtmetį. Žinoma, ten taip pat kyla naujų politinių bangų, tačiau jos nepajėgios taip stipriai išsiūbuoti nusistovėjusio politinio valstybės laivo kurso, kaip gali įvykti Lietuvoje, kur per kiekvienus rinkimus ieškoma naujo gelbėtojo, užuot ramiai ir susitelkus dirbti valstybės ir rinkėjų naudai. Blogybė yra net ne politikuose, kurie išrenkami, o pačiuose rinkėjuose, kurie neturi mechanizmų, kaip priversti politikus dirbti tai, ką pasižadėjo. Mūsų visuomenei elementariai trūksta pilietinės valdžios instituto  kontrolės, kuri galėtų atsirasti per stiprias, o ne formalias NVO veiklas, per pilietiškai sąmoningus, atsakomybės iš politikų reikalaujančius rinkėjus, kurie žino, ką, kodėl išrinko, todėl gali kadencijos pabaigoje paklausti: o padarei tą ir tą, ką buvai žadėjęs?

„Kas vyksta Kaune“ rubrikos „Seimo rinkimai 2016“ politikos eksperto Bernaro Ivanovo dosjė.

  • Politologas
  • VDU Europos studijų centro mokslo darbuotojas
  • Lietuvos mokslo tarybos ekspertas
  • Nuo 2014 m. bendradarbiauja su Milano universitetu
  • Didžiausią dėmesį mokslinėje ir visuomeninėje veikloje skiria geopolitikos bei politinės sistemos problemoms.

* Termino „liumpenas“ paaiškinimas: semantine prasme „liumpenas“ yra asocialus asmuo, kultūrine prasme tokiu asmeniu vadinamas primityvios mąstysenos ir siauro vertybių lauko individas, kuris apsiriboja fiziologinių poreikių tenkinimu bei vien materialinių gėrybių siekiu.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA