Sirgaliaus laiškas, skirtas Lietuvos krepšinio rinktinei | Kas vyksta Kaune

Sirgaliaus laiškas, skirtas Lietuvos krepšinio rinktinei

delfi.lt 2016/08/17 10:44
Asociatyvi nuotr. / Delfi nuotr.

Trumpai papasakosiu apie save. Esu Karolis. Nesu nei rašytojas, nei filosofas, nei psichologas. Esu paprastas buhalteris, kuris emigravo į Olandiją pasiekti savo tikslų ir dirba šiltnamyje. Maniau, kad Jus sudomins tai, ką aš norėčiau pasakyti Lietuvos krepšinio rinktinei, bet, deja, negaliu asmeniškai dėl daugybės suprantamų priežasčių. Gyvenu ir dirbu Hagos mieste, kuris, deja, yra toli nuo Lietuvos, artimųjų ir visų mano šaknų. Tačiau viską priimu kaip gyvenimo išbandymą, kuriame laimėti turiu būtent aš, o ne gyvenimo man siųsti išbandymai.

Kaip jau minėjau, norėčiau pasidalinti su Lietuvos rinktine keliomis savo mintimis. Esu paprastas, niekuo neišsiskiriantis žmogus iš kitų lietuvaičių. Širdis dega aistra krepšiniui, o noras būti geriausiu – pirmoje vietoje. Jau nustojau žaisti krepšinį, nes nelabai turiu su kuo, tačiau visada paskaitau naujienas ir sužinau, kaip sekasi Lietuvos rinktinės komandai olimpiadoje. Deja, bet gyvenu vietoje, kurioje neturiu galimybės pasižiūrėti Lietuvos krepšinio rungtynių ne tik dėl to, kad dirbu fizinį darbą ir man tikrai reikia pasiilsėti, bet ir dėl televizijos kanalų. Na, kaip minėjau, mielai paskaitau naujienas, su nekantrumu laukiu, kada pamatysiu antraštę: „Lietuva „on fire“. Mes nušlavėme dar vieną komandą!“, bet paskutinį kartą atsivertęs nustebau ir supratau, kad kaip ir man taip ir Jums reikia palaikymo.

Rungtynės su ispanais ir kroatais buvo baisiai liūdnos. Taip, mes pralaimėjome. Taip, mes nusiminę. Taip, mes liūdime ir jaudinamės, kaip seksis žaisti su kitais mūsų kelyje pasitaikiusiais konkurentais. Taip, mes žinome, kad kitas rungtynes norime laimėti. Taip, mus visi konkurentai giria, kad mes tokie geri, kad niekas net neįsivaizduoja, kol nesusiduria. Taip, būna sunku visiems, tačiau mes galime. Tai kas vis dėlto atsitiko mūsų kovingumui? Kur mūsų dvasia? Kodėl krepšinis nebėra toks, kokį mes jį mylime ir kokį esame įpratę matyti? Gal mes užmigom ant laurų? Gal mes neįvertinome varžovų? Gal mes nesutariame komandoje? Gal mes turime daugybę problemų? Taip, mes jų turime! Bet reikia neužmiršti, kad ir mūsų konkurentai jų turi! Jie yra tik žmonės kaip ir mes!

Mūsų komanda yra jauna. Mes ne taip lengvai susitvarkom su psichologinėmis problemomis, kaip koks patyręs P. Gasolis ir jo komandos draugai. Bet pagrindiniai klausimai tokie: kodėl mes čia? Kodėl mes atėjome čia? Kad nugalėtume? Tai tą ir padarom.

Mačiau daug filmų, kuriuose rodoma, kaip galiausiai gimsta naujas čempionas. Bet prieš tai galime pamatyti daugybę jo gyvenimo momentų, kurie buvo skaudūs ir tiesiog žadą atimantys. Bet tiesos tuose filmuose tikrai įmanoma rasti. Visi čempionai suklupę stojasi į kovą ir kovoja taip, kaip niekad prieš tai, nepaisydami pralaimėjimų ir buvusių nesėkmių. Taip pat daugybę istorijų galima ir perskaityti. Gal pasirodys banalu, bet papasakosiu apie M. Jordaną. Jis metė karjerą, kai nužudė jo tėvą… Nenorėjo žaisti krepšinio. Pradėjo žaisti beisbolą, Jo tėvas jį ir išmokė to sporto. Jis galiausiai susitvarkė su savo vidinėmis bėdomis ir vėl atsistojo ginti Čikagos „Bulls“ ekipos garbės, su kuria nušlavė visas kitas komandas. Jis nugalėjo savo baimes ir įveikė sunkius momentus, kurie aptempdė jo kelią. Čempionai, kaip ir mūsų komanda, patiria daugybę nesėkmių. Bet čempionas žino, kad nukritęs, jis kelsis ir pasakys sau: „Aš galiu! Dabar įdėsiu dar daugiau pastangų nei prieš tai ir jeigu nukrisiu, vėl stosiuosi, kol turėsiu jėgų kovoti!“ Jis stosis ir kovos dar stipriau nei prieš tai! Būkite čempionais, niekada nepasiduokite!

Mes visi kažko bijome. Bijome pralaimėti, bijome nebūti tokie geri, bijome daugybės įvairiausių dalykų. Ta baimė mus stabdo. Aš siūlau, užmiršti baimę ir tapti čempionais! Mes esame kartu su Jumis (kalbu apie visą Lietuvą, mes su Jumis). Užmirškite, kad pralaimėjote, užmirškite nesėkmes, kol mes turime jėgų stovėti, mes kritę ir gavę antausį kelsimės ir šauksime: „Lietuva gyva ir mes nugalėsime!!!“

Reikia neužmiršti, kad varžovai irgi norės laimėti. Jie kaip gazelė bandys ištrūkti iš liūto nasrų. Jie tam skirs 100 proc., nes nori gyventi. Bet mes turime būti liūtu. Mes ištroškę. Mes taip pat turime pasiekti savo. Vadinasi, mes to turime norėti 110 proc. Jeigu laimime 10 taškų po 2 kėlinių, turime siekti tikslo dar po dviejų kėlinių turėti 20 taškų persvarą ir siekti jo. Varžovai nori laimėti, bet tuo ir skiriasi čempionai nuo pralaimėtojų – jie turi ne tik norėti laimėti, jie turi atiduoti visas jėgas užsibrėžtam tikslui pasiekti. Čempionais ne gimstama – čempionais tampama. Tapkime jais!

Prisiminkite, kaip maži mėgote krepšinį. Prisiminkite, kai krepšinis buvo ne tik pinigai, bet ir džiaugsmas, smagus laiko praleidimas kartu su draugais ar netgi be jų. Prisiminkite savo svajones, kaip norėjote tapti ne garsiais, o kovoti kartu su Lietuva per krepšinio rungtynes vien dėl garbės, kurią galėtumėte atnešti Lietuvai. Prisiminkite, kaip kovojote dėl to, kuo dabar tapote. Prisiminkite, kiek Jūsų gyvenime buvo sunkių akimirkų, prisiminkite, kaip galiausiai atsistojote ir su jomis pradėjote kovoti ir jas įveikėte! Mačiau, kaip ne kartą verkėte po pralaimėjimo. Suprantu, jūs bijojote nuvilti mus – savo gerbėjus. Užmirškite šias nesąmones! Jūs nieko nenuvilsite, jeigu kovosite iš visų jėgų! Mums tereikia to! Nebijokite, stokitės ir nugalėkite. Baimė ir sunkios akimirkos atėjo tam, kad išeitų! Įveikime tai!

Mane darbe vadina „Speedy“. Dėl to, kad aš greitai dirbu. O žinote kodėl? Emigravau iš Lietuvos, nors ir turiu išsilavinimą, bet nepakankamai uždirbu. Bet aš siekiu savo tikslų, stengiuosi nugalėti savo baimes, susidoroti su visomis sunkiomis akimirkomis ir gyventi gerai. Tokį panašumą matau tarp mūsų. Bet nieko nėra geriau, nei džiaugtis bebaimės Lietuvos rinktinės pergalėmis.

Mes turim didelį pranašumą… Lietuva turi didžiausią pasaulyje atsarginių žaidėjų suoliuką pasaulyje. Mūsų visų širdys su Jumis. Palikite 13 kėdę 13 žaidėjui – Lietuvos sirgaliams. Ir parašykite: „Rezervuota“. Kai Jūsų paklaus, kas čia, pasakykite, kad čia mūsų sirgaliams, kurie neturi galimybės kovoti kartu su mumis.

Jūs esate šaunūs žaidėjai visi po vieną, o visi kartu – mirtinas ginklas. Didžiausia lietuvių stiprybė ta, kad mes, nors ir maža valstybėlė, turinti daugybė problemų, esame vieningi! Čia yra mūsų stiprybė. Kai suklups nors vienas iš žaidėjų, padėkite jam atsistoti, nes atsistojęs jis pademonstruos charakterį! Žiūrėdami į veidrodį pasakykite garsiai: „Aš esu gyvas! Ir šiandiena atėjo ta diena, kai aš pagaliau tapsiu čempionu su visa savo komanda!“

Gerai praleiskite laiką „Rio2016“, laimėkite ir niekada neužmirškite – gazelė darys viską, kad išgyventų. Būkite liūtu.

Kovokime už Lietuvos garbę. Nesvarbu, ką apie mus mano konkurentai, svarbu, kad mes žinome, kas mes esame iš tiesų! Jie mums įrodė, kad mes turime sparnus. Pakilkime ir skriskime.

Daugiau skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA