Kelios dešimtys vieno likimo brolių ir sesių, būrelis jiems geriausius draugus atstojančių savanorių ir visa tai apjungianti krikščioniška bendruomeniškumo dvasia.
[galerija kiek=””]
Šitaip jau šeštus metus gyvuoja Kauno „Arkos“ bendruomenė, savo pavyzdžiu griaunanti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus apie negalią turinčius asmenis.
„Pas mus čia nėra asmenų su negalia. Tai mūsų bičiuliai, o mes jiems – draugai, – pasakojo Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovas dr. Gedas Malinauskas. – Visi esame tokie patys. Mūsų vienas pagrindinių tikslų – parodyti, kad jie, visų pirma, yra žmonės, kurie išties daug ką gali, tik toje kasdienybėje reikia šiek tiek padėti. Pavyzdžiui, bičiuliai sėkmingai darbuojasi ir su nedidele pagalba susitvarko virtuvėje. Jų gaminti pietūs būna tiesiog puikūs.“
Ragina keistis
Prieš kelerius metus Sargėnuose įsikūrusi Kauno „Arkos“ bendruomenė ėmėsi nekasdieniškos misijos – pakeisti visuomenės požiūrį į asmenis su proto negalia.
Dr. G. Malinauskas teigė vis dar pastebintis įtarius aplinkinių žvilgsnius, tarsi slapčia klausiančius, ar tie neįgalieji nėra pavojingi, agresyvūs. Jei šį mitą pavyksta greitai sudoroti, tuomet daugeliui kyla kitas klausimas: o ką jie gali ir sugeba su savo intelektu?
Dalyvaudama programoje „Iniciatyvos Kaunui“, ši bendruomenė įgyvendina projektą „Kokią šviesą slepia negalia: vietos bendruomenės sutelktumo ir solidarumo didinimas“. Savivaldybė prie šio projekto prisidėjo 4,5 tūkst. eurų.
„Kauno „Arkos“ bendruomenė yra puikus pavyzdys darbe su neįgaliaisiais. Ji suteikia galimybę pasijusti didelės šeimos dalimi, mat čia kiekvienas narys – svarbus ir reikalingas. Taikydama šiuolaikiškus veiklos metodus, vadovaudamasi savita filosofija ir požiūriu į savo užduotis bei tikslus, ši organizacija išties sparčiai progresuoja. Be to, čia ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus teisėms užtikrinti. Viso to rezultatas – tvirta bendruomenė, kurios kiekvienas narys nuolat siekia tobulėti, įgauna vis naujų socialinių įgūdžių ir jaučiasi esąs reikšmingas tarp bičiulių“, – organizacijos pastangas įvertino programos „Iniciatyvos Kaunui“ iniciatorė Rasa Šnapštienė.
„Šis projektas – tarsi paraginimas mums patiems eiti ir skelbti tą gerą žinią apie bičiulius. Mes nekalbėsime apie skirtumus, o rodysime tikrąją šviesą. „Arkos“ misija yra atskleisti, jog tie žmonės yra ne Dievo klaida, o tam tikras būdas mūsų visuomenei sujautrinti, ją mokyti ir pripildyti paprastumo bei nuoširdumo“, – apie išsikeltus tikslus pasakojo G. Malinauskas.
Kviečia savanoriauti
Projektas prasidės rugsėjį. Šiuo metu jo autoriai rengia pranešimus, kuriuos pristatys drauge su bičiuliais. Keisdami įsisenėjusius stereotipus, Kauno „Arkos“ bendruomenės nariai pirmiausiai taikosi į jaunimą. Jie ketina aplankyti netoliese esančias Šilainių mokyklas ir pabendrauti su jų auklėtiniais.
Savo partneriais „Arkos“ bendruomenė pasirinko Sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Kauno Viltis“ ir viešąją įstaigą „SocActiva“, besirūpinančią vaikais su negalia. Bendradarbiaudamos tarpusavyje, organizacijos planuoja pasiekti didžiąją dalį Kauno mokyklų.
Pasak G. Malinausko, eidami į vietos bendruomenes, savanoriai kvies žmones ne tik pasiklausyti, bet ir prisiliesti prie to, apie ką pasakos: „Vien tik neįpareigojančio pokalbio nepakanka, tad kviesime savanoriauti – pabendrauti su bičiuliais, pabūti jų draugijoje. Jiems tikrai neužtenka bendrauti tik tarpusavyje su to paties likimo broliais – reikia žmonių, draugystės. Tai leidžia pasijusti tikra vietos bendruomenės dalimi.“
Obuolių dalybos
Organizuodami renginius ir susitikimus, Kauno „Arkos“ atstovai taikosi ne vien į jaunimą, bet ir vyresnio amžiaus žmones. Jie jau turi pavyzdžių, kuomet prie savanorių jungiasi senjorai.
„Netoliese gyvena kelios močiutės, vis ateinančios mums į pagalbą. Viena jų – gėlininkė, padedanti puoselėti aplinką. Kadaise ji lankydavo šio namo šeimininkę, kuri būstą padovanojo jėzuitams ir sykiu čia įsileido mus. Pernai ji iškeliavo anapilin“, – prisiminė G. Malinauskas.
Savanoriai imasi ir originalių būdų savo gretoms plėsti. Vienas tokių – obuolių dalybos. Prie vartų padėtas krepšys su savame sode užaugintais vaisiais kaipmat patraukia praeivių dėmesį. Pasivaišinusieji paprastai ima klausinėti, kas ir kodėl už dyką dalinasi obuoliais. Tai tampa puikia proga „Arkos“ bendruomenei prisistatyti ir pakviesti žmones pasisvečiuoti.
„Savanorių pertekliumi tikrai negalime pasidžiaugti, ypač vasarą. Galvojimas, kad vienas žmogus gali dirbti su visa grupe bičiulių yra klaidingas. Kiekvienas iš jų reikalauja individualaus dėmesio, pagalbos kasdienybėje. Pavyzdžiui, autizmu sergantis žmogus atrodys atsiskyręs, nekalbus, „iškritęs“ iš bendro ritmo, tačiau bendraujant vienas su vienu, situacija ilgainiui ima keistis į gerąją pusę“, – teigė G. Malinauskas.
Vietoje užimtumo – darbas
Šiuo metu Kauno „Arkos“ bendruomenėje – 22 bičiuliai. Tai mokyklas baigę suaugusieji nuo 21 metų amžiaus. Krikščioniška pasaulėžiūra besivadovaujančioje organizacijoje kiekviena diena prasideda rytine arbata ir pamaldomis, po kurių visi stoja prie savo darbų.
Čia pat veikia dirbtuvėlės, kuriose bičiuliai gamina žvakes, muilą, veltinukus, keramikos dirbinius, o šaltuoju metų laiku, ypač prieš Kalėdas – atvirukus. Kieme esančiame darže jie augina daržoves kasdieniam stalui.
„Nenoriu svaidyti akmenukų į kitas institucijas, bet reikia pripažinti, kad dažnai įvairios valstybinės įstaigos deklaruoja neįgaliųjų užimtumo problemą. Mes gi sakome, kad nesame kažkokie paslaugų teikėjai ir nenorime tiesiog užimti jų laisvalaikio, bet siekiame, kad visi bičiuliai jaustųsi pilnaverčiais bendruomenės nariais ir imtųsi darbo. Kaip dirbu aš, taip dirbi ir tu. Mes čia nesusirenkame vien kažkuo užsiimti, bet ateiname į bendruomenę dirbti, nes visi esame lygūs jos nariai“, – savo požiūrį ir veiklos filosofiją dėstė bendruomenės vadovas.
Arkos bendruomenę 1964 m. Prancūzijoje įkūrė Žanas Vanje kartu su negalią turinčiais Rafaeliu ir Filipu. Šiuo metu federaciją sudaro 146 bendruomenės iš 35 pasaulio šalių penkiuose kontinentuose.
