Nauja pensijų skaičiavimo tvarka džiaugsis ne visi

Asociatyvi nuotr. /R.Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Po pusantrų metų įsigalios nauji įstatymai, pagal kuriuos bus apskaičiuojamos senatvės ir kitų rūšių pensijos. Dėl to dalis gyventojų gaus mažesnes išmokas nei gautų dabar.

Viliamasi, kad nauja tvarka bus aiškesnė už dabartinę ir paskatins visuomenės sąmoningumą. Tačiau kai kurie ekspertai tuo abejoja, nes pokyčiai, esą, neesminiai ir neskatina gyventojų rūpintis pensija.

Nauja skaičiavimo formulė

Šiuo metu senatvės pensija susideda iš trijų dalių – pagrindinės, papildomos ir priedo už stažo metus. Nuo 2018 m. pensija susidės iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios.

Bendroji dalis bus apskaičiuojama konkretaus žmogaus draudimo stažą padalinus iš būtinojo stažo (35 m.) ir padauginus iš Vyriausybės tvirtinamo bazinės pensijos dydžio, išreikšto eurais.

Individualioji pensijos dalis bus apskaičiuojama įgytų apskaitos vienetų (AV) skaičių padauginus iš jų vertės.

Paprastai kalbant, 1 AV žmogus įgis, jeigu gaus vidutinį šalies darbo užmokestį. Jeigu jam bus mokama mažesnė alga, per metus jis nesukaups 1 AV. Jeigu alga bus didesnė, jis sukaups daugiau vienetų, bet ne daugiau nei 5 per metus (tokios riba numatyta įstatyme).

Nuo 2018-01-01 d. 1 AV vertė bus 0,5 procento 2017 m. gruodį galiojusių draudžiamųjų pajamų (445 Eur), padalintų iš koregavimo koeficiento 0,78.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 37 m. dirbusio (toks šiuo metu išeinančių į pensiją vidutinis stažas) ir visą karjerą vidutinį darbo užmokestį gavusio asmens senatvės pensija apskaičiavus pagal naują formulę būtų 254,90 Eur.

Toks žmogus įgytų 37 AV, o 1 AV vertė pagal priimtą įstatymą 2018-01-01 būtų 2,85. Taigi, bendroji pensijos dalis būtų 149,45 Eur (t. y. bazinė pensija, kurios bus 123,2 Eur, padauginta iš 1,2131 (t. y. 37 sukaupto stažo metai dalinami iš 30,5 būtinojo stažo metų, kurie galios 2018 m.), o individualioji – 105,45 eurai (37 x 2,85).

Kad žmonės geriau suprastų

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius dr. Romas Lazutka DELFI komentavo, kad vien dėl naujos tvarkos pensijos nepadidės.

Jo teigimu, pensijų apskaičiavimo formulė sukurta laikantis iškelto tikslo – jos taikymas negali turėti neigiamos įtakos „Sodros“ biudžetui. Jeigu pensijos padidėtų neproporcingai, tai padidėtų jos išlaidos, deficitas ir skola.

„Galima klausti, kam tada tokia reforma. Ilgainiui nauja tvarka gyventojams padės geriau suprasti, kaip veikia „Sodra“. Ir todėl žmonės mažiau jos vengtų, labiau palaikytų socialinio draudimo sistemą. Tada galima tikėtis, kad bus sumokama daugiau įmokų ir pensijas bus galima didinti“, – paaiškino vienas iš Socialinio modelio kūrėjų.

Jo teigimu, nauja pensijų apskaičiavimo tvarka panaikins vieną iš dabartinių ydų. Šiuo metu gali būti, kad ilgiau dirbančiam, įmokas mokančiam asmeniui apskaičiuojama mažesnė pensija nei tuo atveju, jeigu pasiekęs tam tikrą stažą ir draudžiamųjų pajamų koeficientą jis daugiau nedirbtų.

„Pagal dabartinę sistemą gali atsitikti taip, kad dėl papildomo darbo, papildomai sumokėtų „Sodros“ įmokų pensija sumažės. Nauja tvarka išsprendžia šią problemą. Jei žmogus daugiau moka, jis turi ir gauti daugiau“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, pensijos dydžio susiejimas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (jis didesnis nei draudžiamosios pajamos, su kuriomis pensijos susietos dabar) nereiškia, kad ateityje užsidirbti pensiją bus sunkiau. Mokslininko teigimu, naujoje formulėje atsižvelgta į šiuos skirtumus nustatant AV vertę.

R. Lazutka pripažino, kad palyginti su dabartine tvarka, naujoji yra mažiau palanki darbuotojams, kurie turi daugiau nei 30 m., bet mažiau nei 35 m. darbo stažo (iki tiek didėja būtinasis stažas). Šių asmenų bendroji pensijos dalis bus proporcingai mažesnė.

„Didinant pensinį amžių dėsninga yra didinti ir būtinąjį stažą. Tačiau po universiteto pradėdamas darbinę karjerą 20-24 m. žmogus laisvai turėtų spėti sukaupti būtinąjį stažą“, – kalbėjo profesorius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nauja tvarka palankesnė tiems, kas sukaups didesnį nei 35 m. stažą – šiuo metu pagrindinė jų pensijos dalis yra tokio paties dydžio, kaip tų, kas dirbo ir įmokas mokėjo trumpesnį laiką.

Reforma – ne reforma

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimondas Kuodis abejoja, ar dėl priimtos pensijų reformos gyventojų pajamos senatvėje bus didesnės.

Jo nuomone, priimtas socialinis modelis apskritai nelaikytinas reforma. Kiek pakeistas individualios pensijos dalies apskaičiavimas arba „mistinių“ AV įvedimas, svarbiausio dalyko – t. y. gyventojų paskatų – nepakeis.

„Kol 31 proc. dydžio „Sodros“ įmokas už darbuotojus turi mokėti darbdaviai, nevengiama „vokelių“. Jeigu atlyginimas „ant popieriaus“ įstatymu būtų padidintas ta įmokų dalimi, šešėlinė ekonomika sumažėtų“, – komentavo pavaduotojas.

Jis siūlytų pensijų sistemą pakeisti taip, kad „Sodroje“ kiekvienam gyventojui būtų sukurtos asmeninės sąskaitos, kuriose panašiai kaip bankuose būtų kaupiami eurai. Pagrindinė pensijos dalis būtų mokama iš valstybės biudžeto, o individuali dalis iš „Sodros“ pagal principą „kiek per visą gyvenimą įnešei, tiek pasiimsi“.

Ekonomistas įsitikinęs, kad tokia pensijų tvarka iš dalies spręstų visuomenės senėjimo problemą:

„Apibrėžto pensinio amžiaus iš esmės neliktų – išeiti į pensiją ar vėl grįžti į darbo rinką būtų galima bet kada. Be to, skirtingai nei dabar, neliktų stimulo per anksti palikti darbo rinką – kuo ilgiau dirbtum, tuo didesnę pensiją sukauptum ir tuo trumpiau naudotum sukauptą fondą, o „Sodra“, kaip bankas, mokėtų palūkanas“, – aiškino R. Kuodis.

Jo teigimu, tokia tvarka bent iš dalies leistų išvengti neteisingumo kai įmokų nemokantiems (arba jas mokantiems nuo minimumo) asmenims garantuojamos išmokos iš kitų surinktais pinigais.

„Nereikalingi taptų ir II pakopos pensijų fondai, kurie iš esmės sprendžia finansininkų gerovės ir iš dalies „Sodros“ „lubų“ apėjimo problemas. Lietuva nustotų siųsti į užsienį reikšmingas sumas ir taip kenkti savo ekonomikai.

Be to, būtų išnaudojami „Sodros“ pranašumai: santaupos (sumokėtos įmokos) tuoj pat būtų grąžinamos į ekonomiką (pensijų mokėjimu esamiems pensininkams), o administravimo kaštai nedideli dėl „investavimo“ būtinybės nereikalingumo“, – svarstė ekonomistas.

Anot jo, taip pradėjus sąskaitose kaupti pinigus, būtų galima sukurti ir socialinio kredito sistemą. Pradėjusieji dirbti galėtų skolintis iš „Sodros“ motinystei, mokslams aukštosiose mokyklose ir pan.

Taip pat būtų galima leisti tam tikrais atvejais pasiskolinti iš sąskaitos, jeigu, pvz., žmogus turi bėdų dėl greitųjų kreditų. Kita vertus, valstybė iš sąskaitos galėtų „nurašyti“ alimentus, nesumokėtas baudas ir kt.

Daugiau skaitykite čia.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno zoologijos sode išdygs naujas pastatas

Laimės dieną „Happspace“ judėjo meksikietišku ritmu

Klastinga liga užsikrėtusi jauna kaunietė gydėsi pusantrų metų

Pirmasis parašus VRK pristatė G. Nausėda: ribą viršijo kone dvigubai

Kauniečių širdys susijungė geram darbui: apleistas pastatas atgis jau greitai

Viename Kauno bute – narkotinių medžiagų ir kontrabandinių cigarečių verslas

Netikėtas posūkis Kauno autobusų pirkimo skandale – į pareigas grįžta M. Grigelis

Į parduotuves sugrįžta „Maisto banko“ akcija

Eismo įvykio metu pabiro detalės ir sužalotas žmogus

Originalus žvilgsnis į Kauną – moksleivių kūrybiniuose darbuose