Lietuvos gyventojai supranta, kad mokėti plaukti yra svarbu. Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) ir vieno prekybos tinklo atliktas Lietuvos gyventojų plaukimo įgūdžių tyrimas parodė, kad devyni iš dešimties tėvų mano, kad geriausiai vaiką taisyklingai išmokyti plaukti gali plaukimo specialistas.
Net 94 proc. tyrimo dalyvių norėtų, kad per kūno kultūros pamokas vaikai būtų mokomi plaukimo įgūdžių.
To paties tyrimo metu net 48 proc. tėvų, auginančių 3 – 17 metų vaikus, pripažino kad jų vaikai nemoka plaukti. Tuo tarpu beveik 90 proc. tėvų nurodė, kad jų vaikai šiltuoju metų laiku atviruose vandens telkiniuose maudosi bent kartą per mėnesį.
„Lietuvoje vaikų plaukimo įgūdžiai nėra pakankami, nors laiko prie upių, ežerų ar jūros praleidžiama tikrai daug. Mūsų šalyje vaikų iki 10 metų dažniausia mirties priežastis yra skendimai – pagal skęstamumo rodiklius tarp vaikų ir jaunimo „pirmaujame“ Europoje. Viena pagrindinių prevencijos priemonių šiai problemai spręsti, kurią nurodė ir Pasaulio sveikatos organizacija, yra mokyklinio amžiaus vaikų mokymas plaukti“, – sako LPF viceprezidentė doc. dr. Ilona Zuozienė.
LPF dar 2009 metais pradėjo vykdyti sertifikuotą vaikų mokymo plaukti programą. Programos metu, bendradarbiaujant su Kūno kultūros ir sporto departamentu, Švietimo ir mokslo ministerija, mokyklomis, dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms. LPF patirtis rodo, kad per 32 plaukimo pamokas antrų ir trečių klasių mokiniai išmoksta plaukti.
Programoje dalyvauja 100 mokyklų iš 36 savivaldybių, daugiau nei 15 tūkst. pradinių klasių moksleivių šią programą jau pabaigė. Visgi pagrindinis šio projekto platesniu mastu šalyje trukdis – finansavimo trūkumas. Skiriamo finansavimo pakanka plaukimo pratybas organizuoti tik 8 proc. šalies pradinukų.
Siekiant prisidėti prie programos plėtros, nuo birželio mėnesio ją remti pradėjo vienas populiarus prekybos tinklas. Lietuvos gyventojai taip pat gali prisidėti prie programos įsigydami specialias akcijos apyrankes šio tinklo parduotuvėse. Per per pirmąjį akcijos mėnesį įsigyta per 60 tūkstančiai apyrankių.
Prekybos tinklo skaičiavimais, per pastarąjį mėnesį prie iniciatyvos aktyviausiai prisijungė Vilniaus gyventojai, kurie nuo birželio pabaigos įsigijo beveik 13,5 tūkst. iniciatyvai skirtų apyrankių. Nuo jų nedaug atsilieka Kauno gyventojai, per tą patį laikotarpį įsigiję kiek daugiau nei 9 tūkst. apyrankių. Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio miestų pirkėjai įsigijo atitinkamai po 5,6 tūkst., 3,5 tūkst. ir 2,3 tūkst. apyrankių. Dar po daugiau kaip 1,5 tūkst. apyrankių per tą patį laikotarpį įsigijo ir prie iniciatyvos prisidėjo Marijampolės, Alytaus, Mažeikių, Palangos gyventojai.
