Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną tarpukariu spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 29-ąją 1932-ais metais „Lietuvos žinios“ klausė, ar viskas Kaune „tvarkoj“.
„Kad prie dabartinės Kauno miesto savivaldybės yra daug netvarkos, tai pastebėjo ne kartą ir per posėdžius iškėlė net patys miesto tarybos nariai. Taip pat savivaldybės kontrolės komisija konstatavo, kad miesto ūkio tvarkymo darbe nėra aiškaus, iš anksto nustatyto plano. Dėlto tenka susidurti su tokiais reiškiniais, kad viena ir ta pati gatvė tais pačiais metais kelis kartus grindžiama ir taisoma, – nelyginant tas Kudirkos aprašytasis Sietuvos tiltas. Taip yra konstatavusi kontrolės komisija, o kiek faktų ir šiaip neigiamybių praėjo jos nepastebėtų?
Čia teks sužymėti vieną kitą tokią negerovę, ryškiau krintančią į akis ir reikalaujančią skubaus taisymo.
1. Žaliakalnis jau seniai laukia vandentiekio. Ir vis nesulaukia. Gėlių rato gyventojai jau maždaug prieš porą mėnesių laiko padavė miesto savivaldybei prašymą, kad įvestų jiems vandentiekį. Jie sutinka įmokėti daugiau kaip pusę (apie 60 proc.) priklausančios už jo įvedimą sumos. Tačiau jo ligi šiol ten niekas neįvedė, nors kitose gatvėse įveda prievarta. Tad bent nors dabar – kat tam reikalui jau skirti pinigai, vertėtų pasiskubinti.
Ten gero vandens reikia ir del to, kad vietoj gaunamas vanduo yra visai iš paviršiaus ir netikęs gerti Jie neturi tinkamų šulinių. Tad gyventojai su nekantrumu laukia, kada tas jų prašymas bus patenkintas.
2. Vydūno alėjoj ryškiai krinta į akis, kaip viena ponia ne vietoj užstatė namą. Kai reikės pravesti gatvę, reikės tą namą vėl išpirkti. Tad kam tai daryti? O jei keičiamas planas, tad reikia bent apie tai pranešti žmonėms. Kitaip ir čion bereikalingas darbas: darbą pradeda, pamato, kad nenaudingas ir vėl meta. Taip, sakysim, vėl kam reikėjo ties inž. Jokymo namu, prie oranžerėjos, iškast kūdrą, kad Žaliakalnio gyventojams savivaldybė nė tinkamų šulinių nepastato?
3. Petro Vilišio aikštėj dar nuo dainų šventės yra išlikusios išvietės. Jų likimu taip pat niekas nesirūpina ir nepasistengia sulikviduoti nė jų „įtalpų“, kurios baisiausiai smirda ir gadina orą. Del to apylinkės gyventojai arčiau esantieji, negali nė langų atidaryti, o nosį einant pro šalį jau iš tolo riečia.
Ar būtų sunku, sakysim, pasiųsti į vietą asenizatorių gurguolę ir tą reikalą žmoniškai sutvarkyti? Kitaip dar ilgai apylinkės gyventojai savivaldybę gražiais žodžiais minės…
4. Kodel nesutvarkomas Vytauto parkas, miesto sodas, ąžuolynas, aikštės, aikštelės ir kitos poilsio vietos, kur žmogus galėtum laisvesniu laiku ramiau pabūti ir tyru oru pakvėpuoti? Dabar daug kur pilna popiergalių, suolai aplaužyti, pripeckioti. Miesto sode net Kudirkos ir Sasnausko statulos nuo pjedestalų į sąšlavyną atsidūrė. Del to nenuostabu, kad Kaunas su savo miesto sodu darosi „garsus“ net užsienyje ir su savo tvarka, „kaip ožio barzda“ – „originaliausias visame pasaulyje“…
Vytauto parke yra teniso aikštelės. Tačiau šiemet, kai tik jas kažin kam išnuomojo, taip mokestis už žaidimą susyk pakilo. Juk nežmoniškai lupti taip pat negražu. Ar nevertėtų miesto ponams į šitokius reiškinius atkreipti savo akį.
5. Daug kas kasdien eina į kalną Parodos gatve, pro neolituanų namus. Ten, prie žemės ūkio parodos aikštės, kadaise buvo didelis ravas ir prie jo augo keli ąžuolai, pora eglių. Tačiau jų dabar nebėr. Vienus iškirto, o kitų, nors ir išdžiuvę, nekerta. Taip pat nesutvarkytas pats griovis, kuris atrodo, lyg sąšlavų krūva. Jei pradėta tvarkyti, tai reikia baigti ir ligi galo, o dabar išeis taip, kaip su taisymais Ukmergės plente (pakriaušio į teisingumo ministerijos pusę): taisė, taisė, įdėjo nemaža pinigų, o vis nieko nėr… Taip ir liko jis pradėtas taisyti, bet nebaigtas, nors tai atsiėjo, berods, keliasdešimt tūkstančių litų…
6. Neseniai buvo Kaune dideli lietus. Ir kas pasirodė? Nors mieste per 15 – 20 minučių iškrito tik 17 milimetrų vandens, tačiau daug kur vanduo apsiėmė butus, net porą spaustuvių ir kavinių. Tai rodo, kad, manding, su kanalizacija ne viskas tvarkoj. Jei apsemia namus jau dabar, iškritus 17 milim., tai kas būtų, jei per antra tiek laiko iškristų koki 31 milim., kaip kad atsitiko tuo pačiu metu Lazdijuose, arba apie 50 milim., kurie iškrito anksčiau Rytprūsiuos?
Del viso ko būtų ne pro šalį bet kam nueiti po lietaus kad ir ties kapais – pamatytų, „kas do cūdai“ darosi… Žinoma, jų galima ir nematyti. Vis dėlto daugelis žmonių tokiais pastebėtais trūkumais nepatenkinti ir nuoširdžiai norėtų, kad tos negerovės būtų pašalintos. Jų čia daug nereikėtų – rodos, ir be tų projektų milinoninių paskolų būtų galima apsieiti… “
