Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną tarpukariu spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 27-ąją 1937-ais metais „Lietuvos žiniose“ surašė pastabas apie Kauno plėtrą.
„Dar dešimt metų nesuėjo, kai prie Kauno buvo priskirtos didelės apylinkės – fortų juosta, Aleksotas, Vilijampolė, A. Panemunė, Vičiūnai. Kauno teritorija daugiau kaip du kartu padidėjo ir pasiekė 40 kvadratinių kilometrų su viršum. Gal tasai žygis ir „sulietuvino“ Kauną, nes prieš tai Kauno miesto savivaldybės taryboj sėdėdavo daug daugiau kitataučių, negu lietuvių, o dabar, tiesa, ne tik del minėto teritorijos praplėtimo, lietuviškojo elemento miesto taryboje viešpatavimas pilnas.
Bet iš miesto prasiplėtimo atsirado daug ir sunkumų ir gyventojų nepasitenkinimo. Ta reforma davė miestui daug beturčių, kurių aprūpinti miesto savivaldybė nepajėgia. Be to,
jeigu jau buvo naujos vietos miestu pavadintos, tai reikėtų ir daryti tas vietas miestu.
O dabar, paimkime A. Panemunės kurorto dalį, esančią už Basanavičiaus šilelio Vičiūnų kaimą. Jinai nieku nėra panaši į miestą – stogų daug dar šiaudinių gatvės tik pažymėtos, bet negrįstos, elektros šviesos nėra, keliai bene bus blogesni, negu pirmiau. Pasikalbėk su vietos gyventojais ir jie pasakys, kad jaučia miestu priklausą tik iš to, kad mokesčiai padidėjo, kad liepiama gontų stogus raudonai dažyti, kad turi daug daugiau sunkumų, kai užsimano namą statyti, remontuoti, naują tvorą nutiesti. Iš to išeina, kad Vičiūnų gyventojai priskyrimu prie miesto visai nesidžiaugia.
Iš Kauno miesto tarybos ir iš burmistro A. Merkio lūpų tenka girdėti, kad Kauno miestui reikia dar būtinai priskirti Petrašiūnai, „Maistas“, Mikalinavas su Inkaro fabriku. Norai suprantami – pageidaujama daugiau pajamų iš tų vietų fabrikų paimti į miesto kasą, kuri, gaudama per metus apie 7 mil. Litų (brutines pajamas redukavus) pajamų, turi daugiau kaip 2 mil. Litų paprastais būdais neišlyginamo kasmetinio deficito. Bet giliau žiūrint,
naujas miesto prasiplėtimas vargu gali būti pateisinamas.
Nekalbant jau apie susmukdymą tokia operacija apylinkių valsčių biudžetų, reikėtų atsiminti, kad miestu pavadintos dalys turėtų darytis tikrai panašios miestui. Savo keliu reikėtų atsiminti, kad dabartiniame Kaune yra ne vien Vičiūnuose, bet visame mieste, apie trečia dalis negrįstų gatvių, daugelis kilometrų neįtaisytos kanalizacijos, nepravesto vandentiekio, nėra kai kur nė elektros energijos tinklo, trūksta mokyklomis bustų, prastai stovi beturčių ir bedarbių tvarkymas, nepakankama sanitarinė priežiūra, blogas butų (kiemsargių) tvarkymas…
Žodžiu, miestas turi daugybę didelių ir nelabai atidėtinų darbų ir užduočių, ir, suprantama, daug daug ateity išlaidų. O naujas prasiplėtimas būtinai duos ne tik pajamų, bet ir žymių išlaidų.
Kas gi sumoka ar turės sumokėt tas milžiniškas išlaidas? Nagi, centrinės miesto dalys ir tik labai maža pakraščiai.
Jei miestas plėsis, tai, žinoma, išlaidos didės,
O joms pakelti kito kelio nebus, kaip didinti mokesčius, kurie ir taip yra jau nelabai pakeliami. Čia ateina galvon, kad kituose Lietuvos miestuose buvo atsitikimų, kad savininkai, negalėdami išpildyti savivaldybės reikalavimų, pasiūlė burmistrui pasiimti jų nuosavybę ir kloti milžiniškus betoninius trotuarus. Taip atsitiko Panevėžy. Bet tokia analogija gali atsirasti ir Kaune. Juk ir nuo didelės ligoninės statybos Kaunas atsisakė, kad pajuto, jog neturės tam pinigų.
Taigi svajoti apie Kauno praplėtimą galima, bet iš tikrųjų reikia pirmiau dar trečdalį miesto paversti miestu ir tik tada rūpintis nauju miesto augimu. Kas iš to, kad pagriebęs neapžiosi, apžiojęs nenukasi, o nukandęs paspringsi.
Išmintinga dabartinių Kauno miesto gatvių politika būtų taupumas, taupumas ir taupumas ir aptvarkymas būtiniausių reikalų tose vietose, kurias miestas jau yra pasisavinęs, kad nereikėtų del perdidelių užsimojimų atsisakyti nuo pasiimtų jau pažadų.“
