Birželio mėnesį praūžusi diplomų teikimo švenčių banga Lietuvos aukštosiose mokyklose nepaliko abejingų nei absolventų, nei aukšųjų mokyklų bendruomenių. Didžiulėje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) absolventų minioje, kurią Kauno Žalgirio arenoje sveikino susirinkę universiteto atstovai bei svečiai, išsiskyrė aštuonios dailės terapijos absolventės. Jų kepurėles puošė įvairūs piešiniai, taip tarsi pabrėždami ryšį tarp dailės ir medicinos.
2013 metais pradėjusi veikti jungtinė antrosios pakopos LSMU ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto vykdoma programa „Dailės terapija“ yra pirmoji Lietuvoje universitetinė programa parengta remiantis Europos menų terapijos mokymo konsorciumo (ECArTE – European Consortium for Arts Therapies Education) reikalavimais. LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė pasidžiaugė, jog diplomų teikimo šventės dalyviai tapo istorinio momento liudytojai, kuomet išleidžiama pirmoji diplomuota dailės terapeutų karta. Džiugu, jog susidomėjimas šia programa auga, o šiemet dailės terapijos programa tapo ir Europos menų terapijos mokymo konsorciumo nare, kas atveria naujas mainų galimybes dėstytojams bei studentams, didina studijų tarptautiškumą.
Simboliška, jog jungtinės programos absolventus atsiimti diplomų į sceną kvietė abiejų aukštųjų mokyklų, vykdančių programą, dekanai – VDA Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis ir LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė.
Rengiant dailės terapijos programą kilo daugybė klausimų, tačiau šiandien, kuomet Lietuvoje turime pirmąsias diplomuotas dailės terapeutes, į rūpimus klausimus apie šią išskirtinę studijų programą, jos privalumus bei su šia profesija susijusius iššūkius padeda atsakyti dailės terapijos absolventės.
Visos kalbintos dailės terapeutės pripažino, kad studijų metais įgauta ne tik daug teorinių ir praktinių žinių, pridėtinės vertės studijoms turėjo ir paskaitos su užsienio dailės terapeutais, tačiau pats svarbiausias pasiekimas – tai suvokimas apie platų dailės terapijos metodų taikymą. Miglė Šalnaitė teigia, jog dailės terapija tinkama ne tik įvairių sveikatos problemų turintiems žmonėms, bet ir sveikiems įvairaus mažiaus asmenims, norintiems geriau susivokti savyje ar sustiprėti naujame gyvenimo etape. Olivija Aravičienė, jau dirbanti dailės terapeute antrina, jog pats reikšmingiausias atradimas pasiektas studijų metu yra suvokimas ir nuostaba, kokius atradimus ir atsakymus gali duoti dailės terapijos procesas, ko niekada nepasiektum per pokalbį.
Ko reikia norint rinktis dailės terapijos studijas? Į studijų programą „Dailės terapija“ priimami dailės, reabilitacijos, slaugos, psichologijos ar socialinio darbo bakalaurai, medicinos magistrai, tačiau tai tik formalūs reikalavimai. Visos programos absolventės pabrėžia, jog norint dirbti dailės terapeutu reikia būti empatišku, degti noru padėti kitiems, būti imlia ir smalsia asmenybe, o pasak M. Šalnaitės, būti kūrybišku šioje srityje ne privalumas, o būtinybė. Neužtenka ir vien išmokti įvairių metodų, kad vėliau galėtum sėkmingai juos taikyti, svarbiausia pasak M. Šalnaitės – terapeutas kaip asmenybė, su savo patirtimi – teoriniu, praktiniu, emociniu ir gyvenimišku bagažu.
