Dalis šalies maudyklų nėra saugios dėl čia nustatytos mikrobiologinės taršos, teigia specialistai.
Liepos pirmąją pusę Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atliktas vandens kokybės tyrimas 103-ose šalies maudyklose parodė, jog 5,8 proc. jų nustatyta trumpalaikė tarša.
Leistina žarninių enterokokų norma buvo viršyta maudyklose Anykščiuose, Šventosios upėje prie Šeimyniškėlių gatvės, Molėtų rajono Pastovio ežere, Radviliškio rajono Eibariškių tvenkinyje, Vilkaviškio rajono Paežerių ežere. Didžiausia tarša žarniniais enterokokais užfiksuota Kauno marių I ir Kauno marių II paplūdimių maudyklose, kur atitinkamai teršalai leistiną normą viršijo 13 ir 15 kartų.
Pažerių ežere pakartotinai atlikus tyrimą po savaitės, taršos nenustatyta. Rezultatų dar negauta po pakartotinių tyrimų Šventosios upės, Pastovio ežero, Kauno marių I ir Kauno marių II paplūdimių maudyklose.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nurodo, kad informacijos apie maudyklų vandens kokybę nėra gauta iš Lazdijų, Varėnos, Visagino, Akmenės rajono maudyklų, priklausančių stebėtinų maudyklų sąrašui.
Gauta informacija ir apie 98 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę. Didesnė, nei leidžiama, žarninių enterokokų ar žarninių lazdelių tarša rasta Nevėžyje bei Babėnų ir Piliakalnio karjeruose Kėdainių rajone, Lėvens upėje ties Paliūniškiu, Šušvės upėje Josvaniuose,
Šiaulių rajono Švedės ir Naisių tvenkiniuose, Nemune ties Jurbarku, Vyžuonėlio ežere Utenos rajone, Šventosios upėje ties Dainų slėniu Anykščiuose, Vilniaus rajone Ilgučių ežere, Šalčininkų tvenkinyje Švenčionių rajone, Trakų rajono Babruko ežere. Pakartotinai atlikus Švedės ir Naisių tvenkiniuose, vandens kokybė atitiko reikalavimus.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.
