Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) pasiūlymo taryba nusprendė nesvarstyti – papildomas klausimas į darbotvarkę įtrauktas nebuvo.
„Klausimas dėl pašto patalpų yra tikrai aktualus, jau antri metai tos patalpos stovi tuščios, išskyrus didžiąją salę“, – posėdyje kalbėjo sprendimo projektą pasiūlęs buvęs Kauno meras, TS-LKD atstovas Andrius Kupčinskas.
Jo teigimu, galima būtų svarstyti ne pastato pirkimą iš Lietuvos pašto, o perdavimą savivaldybei su Vyriausybės pagalba.
Projekte nurodoma, kad pastato tvarkymui galima būtų panaudoti ES lėšas. Teigiama, kad jis galėtų pasitarnauti reprezentaciniais tikslais, garsinant Kauno miesto vardą.
Kauno valdantieji nepritarė šiam siūlymui, sakydami, jog jis deklaratyvaus pobūdžio, o šis klausimas jau yra derinamas su Vyriausybe ir ministerijomis.
„Kol kas tai skamba labai deklaratyviai, nes lygiai taip pat galima dėl Lietuvos banko pastato, dėl Pieno centro pastato galima įvairias deklaracijas daryti, bet ir pats dalyvauju ir, mano žiniomis, Socialdemokratų frakcija dirba su Susisiekimo ministerija, ieško būdų, kaip tą padaryti. Tai, manau, reikia ne tiek deklaracijų, kiek konkrečių darbų, kurie, manau, rudenį pavirs realiais sprendimais“, – kalbėjo Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930 – 1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.
Šiuo metu Lietuvos paštui priklausantis Laisvės alėjoje esantis pastatas yra prastos būklės. Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.
