Ugdymo įstaigose keičiamos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos galiojusios net 17 metų, teisės aktas laukia greito patvirtinimo.
Apie pokyčius pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas ir Sveikatai palankaus maisto technologė, VšĮ „Sveikatai palankus” įkūrėja, Raminta Bogušienė.
Kokie pagrindiniai pasikeitimai lyginant su šiuo metu galiojančiu teisės aktu? Kodėl Jūsų manymu jie būtini?
A. Kranauskas: Ankstesnės rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos buvo priimtos dar praeitame šimtmetyje, todėl šiandien yra kažkiek moraliai pasenę. Per tą laiką priimta įvairių strateginių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Komisijos ir Lietuvos dokumentų, įpareigojančių koreguoti gyventojų mitybą, atsižvelgiant į besikeičiančią šalyse sveikatos būklę. Taip pat susiformavo kai kurie nauji Europos šalims aktualių rodmenų išraiškos būdai, todėl korekcijas priėmėme ir mes, kad tiek normavimo, tiek stebėsenos duomenys būtų visiems suprantami ir palyginami tarp šalių. Kaip modelis naujų Lietuvos rekomenduojamų mitybos normų sukūrimui buvo giminingiausių ir sveikiausių, pasižyminčių didžiausiu technologiniu patikimumu, Šiaurės šalių rodikliai. Atliktos tik tam tikros korekcijos adaptuojant juos Lietuvai.
R. Bogušienė: Šis teisės aktas ilgai lauktas, nes jis teigiama linkme pakeis vaikų maitinimą ugdymo įstaigose. Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir nutukimą, sumažintas rekomenduojamas kalorijų kiekis apie 200 kcal/d. kiekvienai amžiaus grupei. Dabar 1-3 m. vaikams rekomenduojama paros energijos norma – 1200 kcal, o 4-6 m. – 1500 kcal. Žinoma, namuose kalorijų nepradėsime kas kartą skaičiuoti, taip pat ir nerekomenduoju tai daryti, tiesiog mityba turi būti – sveikatai palanki. Šis teisės aktas svarbus organizuojant vaikų maitinimą ugdymo įstaigose. Šių pokyčių pasekoje, tikiuosi, kad išnyks batonai prie kiekvieno patiekalo, riebūs padažai, kurie buvo naudojami tam, kad pasiekti reikiamą kalorijų kiekį. Rekomenduojamas paros energijos kiekis neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo ir šiame teisės akte tai susieta, ypač aktualu suaugusiųjų mitybos planavimui.
Šiuo metu galiojantis teisės aktas sukurtas prieš 17 metų, kas per šį laikotarpį pasikeitė mityboje, kad reikėjo sumažinti paros energijos kiekį ir įvesti kitus pakeitimus?
A. Kranauskas: Per tą laiką padidėjo gyventojų antsvoris ir nutukimas, sergamumas vėžiu, cukriniu diabetu ir kitomis su mityba susijusiomis ligomis. Bet svarbiausia, stipriai pasikeitė žmonių gyvensena, fizinis aktyvumas, mitybos poreikiai ir produktų pasiūla. Taip maitintis, kaip prieš 17 metų, mes jau nebegalime, nes ju negyvename taip, kaip gyvenome prieš 17 metų.
R. Bogušienė: Tyrimai rodo, kad šio laikmečio žmogus suvartoja daugiau maisto nei reikia, to pasekoje gauna daugiau kalorijų nei išeikvoja. Dabar prekybos centrai mūsų kiemuose, tuo tarpu anksčiau auginome daug maisto produktų patys. Taip fizinis aktyvus sulėtėjo, suvalgoma daugiau menkaverčio maisto, o organizmas yra vertingų maistinių medžiagų bado režime. Ne išimtis ir vaikai. Šiuo metu namų ūkiuose didesnis pasirinkimas ir daugiau suvalgoma saldumynų, stipriai perdirbto maisto, išgeriama gazuotų gėrimų. Todėl džiugu, kad ugdymo įstaigose vaikai valgo ne tik reguliariai, tuo pačiu metu, bet maitinimas turi atitikti griežtus reikalavimus, kurie, po šių normų įteisinimo, bus dar arčiau vaikams sveikatai palankesnio maitinimo. VšĮ „Sveikatai palankus“ šiais metais pradeda pilotinį projektą „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“, kurio tikslas atkleisti visuomenei, atsakingoms institucijoms daugiau aktualijų susijusių su vaikų maitinimu ir inicijuosime realius pokyčius šioje srityje.
Ar vaikų maitinime bus kontroliuojama ne tik angliavandenių kiekis, bet ir išskirtinai cukrų kiekis neturės viršyti 10 proc.? Tai bendras cukrų kiekis maisto produktuose / patiekaluose – pridėtinis cukrus ir natūraliai esantis cukrus?
A. Kranauskas: Šiuolaikiniai vaikai linkę daugiau laiko praleisti prie kompiuterio, televizoriaus ar mobilaus telefono, vartoti saldesnius maisto produktus ir gėrimus. Gamintojai taip pat piktnaudžiauja dideliais cukraus kiekiais maisto produktuose. Angliavandeniai yra galingiausias ir greičiausiai realizuojamas energijos šaltinis. Nepanaudota energija organizme nedelsiant paverčiama riebalais. Todėl labai svarbu vaikams patiekti tinkamą angliavandenių kiekį. Naujose normose reglamentuotas visas cukrus iš visų šaltinių. Manome, kad subalansuota vaikų mityba ugdymo įstaigose bus stipri pagalba ir tėvams, kuriems dažnai pritrūksta žinių ar laiko pasirūpinti visaverte vaiko mityba.
R. Bogušienė: Tikimės, kad sudarant ir derinant valgiaraščius bus atsižvelgta į bendrą cukrų kiekio rekomendaciją, nes kontroliuojant tai ugdymo įstaigose, kur vaikai valgo ne mažiau nei 3 kartus per dieną galime užtikrinti didžiąją dalį sveikatai palankesnės vaiko mitybos. Tik klausimas, ar tai neturės įtakos šviežių vaisių mažesniam vartojimui?! Svarbiausia, kad būtų kuo mažesnis pridėtinio rafinuoto cukraus kiekis produktuose.
Įtrauktos šiame teisės akte skaidulinių medžiagų suvartojimo rekomendacijos. Ar vaikų maitinime, tai bus kontroliuojama derinant valgiaraščius ar išliks rekomendacinio pobūdžio?
A. Kranauskas: Skaidulinės medžiagos labai svarbios nutukimo, vėžio ir širdies ligų profilaktikos prasme. Anksčiau šios medžiagos nebuvo reglamentuojamos, todėl gyventojai, o ypač vaikai jų gaudavo tik apie pusę reikiamos normos. Dabar šių medžiagų kiekis nustatytas pagal mokslinius šaltinius ir bus vertinamas vaikų kolektyvų valgiaraščiuose bei kontroliuojamas maiste.
R. Bogušienė: Pagal naująjį teisės aktą, vaikai nuo 1 metų amžiaus turėtų gauti 8-12,5 g/ 1000 kcal energijos. Su metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiems rekomenduojamą paros normą – 25-35 g arba apie 12,5 g 1000 kcal energijos. Vaikai turėtų gauti daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų, sumažės rafinuotų miltinių gaminių vartojimas, kuriuose nėra arba yra labai mažai skaidulinių medžiagų. Tai prisidės prie vaikų sveikatos stiprinimo, nes vartojant daugiau nerafinuotų produktų su jais gaunama ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų.
Vaikų maitinime vartojama daug sočiųjų riebalų, ar tai bus kontroliuojama, kad neviršytų 10 proc.?
A. Kranauskas: Nustatytas riebalų kiekis atitinka PSO normas. Sotieji riebalai – tai sviestas, lašiniai, riebios dešros, riebūs pieno produktai ir pan. Riebiai maitintis yra nelabai geras lietuviškas ypatumas. Nors kai kas bando tai teisinti sakydami, kad „mūsų protėviai taip valgė…“, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų protėviai dirbo ir judėjo ne tiek kiek mes. Sotieji riebalai yra pagrindinė aukšto mirtingumo nuo kraujagyslių ligų Lietuvoje priežastis. Vaikų maiste jų kiekis bus kontroliuojamas, kad išsaugoti vaikų sveikatą ir sumažinti ligų riziką suaugus.
R. Bogušienė: Klausimas kyla kaip tai bus kontroliuojama, nes derinant valgiaraščius matomas bendras riebalų kiekis, o išskirtinai sočiųjų riebalų kiekis nėra išskiriamas. Bendrai vertinant valgiaraščius, už kuriuos atsakinga VMVT, nėra tikrinamos technologinės kortelės, vertinama pagal patiekalo pavadinimą ir maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius). Todėl, mano manymu, turi keistis valgiaraščių tvirtinimo tvarka, kad naujame teisės akte nurodytos rekomendacijos būtų įgyvendinamos.
Įtraukta rekomendacija vaikams nevartoti transizomerų, ar tai bus kontroliuojama pagal “iš dalies hidrintų” riebalų draudimus maisto produktuose, ar planuojama imtis papildomų tyrimų pagamintiems patiekalams?
A. Kranauskas: Europos Sąjungoje dabar labai populiarus šūkis „Europa be transriebalų!” Tai reiškia, kad iš visų produktų siekiama pašalinti kancerogeninius ir aterogeninius transriebalus, kurie yra svarbi vėžio, infarktų ir insultų atsiradimo priežastis. Kai kurioms šalims tai sėkmingai pavyko, sumažinus transriebalų kiekį gyventojų maiste. Tai padarius, šiose šalyse atitinkamai pradėjo mažėti ir minėtų susirgimų bei mirčių skaičius. Transriebalų kiekis pagrinde bus kontroliuojamas maisto gaminimo metu, tačiau bus atliekama ir produktų tyrimų.
R. Bogušienė: Transriebalai yra ne tik rafinuotuose (skystos ir kietos formos) riebaluose, bet jų natūraliai nedideliais kiekiais yra mėsoje, piene. Iki šiol buvo uždrausti „iš dalies hidrinti” riebalai vaikų maitinime, kuriuose, kaip teigiama, susidaro didžiausias transriebalų kiekis. Tačiau tiriant pagamintus patiekalus gausime daugiau teigiamų rezultatų, nes transriebalų kiekis gali didėti priklausomai nuo terminio apdorojimo temperatūros ir laiko. Tikiuosi, kad šis reikalavimas taip pat įtakos nerafinuotų aliejų naudojimą vaikų maitinime.
Druskos kiekis, kuris nurodytas kaip rekomenduojamas vartoti vaikams iki 2 metų ne daugiau kaip 2 g per 1000 kcal, iki 10 metų 3-4 g per parą, o vaikų maitinime nurodyta 1 g/100 gramų produkto, ar sudarant valgiaraščius bus kontroliuojamas bendras druskos kiekis suvartojamas per dieną ugdymo įstaigoje?
A. Kranauskas: Valgiaraščiuose bei patiekaluose bus atidžiai stebimas druskos kiekis. Be to, planuojame atlikti druskos kiekio tyrimą vaikų organizmuose, tirdami natrio kiekį išsiskiriantį su šlapimu. Bendrai žvelgiant, Lietuvos gyventojai druskos suvartoja vos ne dvigubai daugiau nei reikia. Tai sąlygoja didelį hipertenzijos, įskaitant visas komplikacijas, paplitimą. Pratintis vartoti mažiau druskos reikia jau nuo mažens.
R. Bogušienė: Pasikartosiu, derinant valgiaraščius nėra vertinamos technologinės kortelės, vertinami tik valgiaraščiai, kuriuose nesimato druskos kiekis, todėl valgiaraščių tvirtinimo tvarka taip pat turi keistis norint apskaičiuoti bendrą suvartojamą druskos kiekį būtina vertinti tai ir derinant valgiaraščius. Reikia nepamiršti, kad papildomas sūdymas yra viena, o natūraliai ir taip daugelyje maisto produktų yra druskos. Jei atkreiptume dėmesį į ženklinimo etiketes pirkdami maisto produktus, pamatytume, kad 100 g duonos yra daugiau nei 1 g druskos. Vartodami maisto produktus su daug druskos realiai ir nepatariame tikro maisto skonio malonumo.
Pateiktos vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos, ar jos išliks tik rekomendacinio pobūdžio, nebus skaičiuojamos derinant valgiaraščius?
A. Kranauskas: Žinoma, idealu būtų šių maistinių medžiagų kiekį įvertinti ir valgiaraščiuose, tačiau tai yra techniškai sunku, todėl toks vertinimas bus atliekamas pasirinktinai. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad griežčiau bus kontroliuojamas uždaro tipo kolektyvų, kuriuose vaikai praleidžia visą parą, maitinimas. Kituose kolektyvuose toks tikslumas nėra būtinas, nes vaikai dalinai maitinasi namuose.
R. Bogušienė: Vertinti vitaminų, mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudėtinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu šviežias ir sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų ir atliktų tarsi maisto praturtinimo funkciją – vaikų organizmai gautų visų rekomenduojamų maistinių medžiagų ir jų nereiktų skaičiuoti. Žinoma, sumažinimas menkaverčio maisto – manų košių, gausybės bulvinių patiekalų, menkaverčių sriubų taip pat turėtų efektą. Patiekalai kaip ir nesikartoja, bet maisto produktų grupė dažnu atveju išlieka ta pati. Ne tik pietų patiekalai, bet, apskritai, visi patiekalai turi būti ruošiami ir gaminami laikantis tausojančių gamybos principų. Negali būti prikepę, pridegę ar pervirti – svarbi technologinio proceso kontrolė, kurio metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė ir siekiama, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Rekomenduojama pradėti valgiaraščius keisti įvertinant patiekalų sezoniškumą t.y. sudarinėti sezoninius valgiaraščius.
Šiai dienai valgiaraščių derinimas yra teorinis, o realiai kokius patiekalus virėjos pagamina ir gauna vaikai kiekvieno valgymo metu – kita. Todėl iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“ atskleis ne tik patiekalų technologines korteles, gaunamas žaliavas, bet parodysime visuomenei realius vaikų valgomus patiekalus. Taip pat vykdysime visos ugdymo įstaigos bendruomenės edukaciją ir inicijuosime vieningos vaikų sveikatai palankios mitybos ugdymo programos sukūrimą. Juk vaikai turi būti ugdomi nuo pat mažens ne tik piešti, dainuoti, bet ir išsaugoti sveikatą, o teisinga mityba – viena iš pagrindinių sąlygų.
