Prokurorų įtarimai dėl 25 tūkst. eurų kyšio iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio Darbo partijos atstovui parlamentarui Vytautui Gapšiui kelia šypseną.
V.Gapšys pripažįsta, kad yra derėjęsis dėl nuolaidų politinei reklamai koncerno valdomose televizijose, tačiau teigia tai daręs nepažeisdamas įstatymų. Be to, tai buvo jo tiesioginis kaip partijos rinkimų štabo vadovo darbas.
„Tai, apie ką jie kalba, man kelia tam tikrą šypseną netgi. Argi rinkimų štabo vadovo funkcija nėra derėtis dėl nuolaidų žiniasklaidos kanaluose? Aš manau, tai vienas pirmųjų darbų, kuriuos daro bet kurio rinkimų štabo vadovas. Esu derėjęsis su turbūt visais kanalais, kanalų vadovai žino, kad esu pakankamai aštrus derybininkas, mes turime kompaniją, kuri konsultuoja, kokios yra kainos, kiek vienas ar kitas kanalas vertas tos reklamos, bet mes tai darome taip, kaip leidžia įstatymai“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V.Gapšys.
Jis taip pat tvirtino nematantis priežasčių, kodėl turėtų atsisakyti Seimo nario mandato dėl prokurorų vykdomo tyrimo.
„Nematau, už ką dabar atsisakyti. Už tai, kad aš kaip partijos štabo vadovas derėjausi dėl televizijos eterio nuolaidos? Tada rinkimų štabų vadovai visi turėtų atsisakyti mandato, ir dar 70-80 Seimo narių, gal jie ne nacionalinėse televizijose derėjosi dėl nuolaidų, bet neabejoju, kad vietiniame laikraštyje kiekvienas vienmandatininkas yra pasiklausęs, kokia yra kaina, ir kokia galėtų būti mažesnė“, – kalbėjo „darbiečių“ rinkimų štabo vadovas.
Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad R.Kurlianskis įtariamas V.Gapšiui davęs 25 tūkst. eurų kyšį. Pirmadienį į prokuratūrą atvykusiam R.Kurlianskiui pateikti su šiuo epizodu susiję papildomi įtarimai dėl papirkimo bei prekybos poveikiu.
Prokuratūros duomenimis, nuo praėjusių metų rudens iki šių metų sausio pabaigos Vilniuje per susitikimus su V.Gapšiu už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką frakcijos Seime nariams ir asmenišką balsavimą Seime, R.Kurlianskis tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė iš viso 25 tūkst. eurų kyšį.
Anot Generalinės prokuratūros pranešimo, turimi duomenys leidžia manyti, kad tai galėjo būti padaryta per kelis galbūt apsimestinius sandorius.
Įtariama, kad vienu atveju tai atlikta per uždarąją akcinę bendrovę, kuri buvo įgaliota atstovauti partijos interesams transliuojant per televiziją politinę partijos reklamą, suteikus 10 tūkst. eurų nuolaidą už dvejose šio koncerno valdomose televizijose transliuotą politinę reklamą. Dar 15 tūkst. eurų – per galbūt apsimestinę paramos sutartį tarp vienos viešosios įstaigos ir koncerno valdomos bendrovės.
V.Gapšys, komentuodamas įtarimus, sakė su ta viešąja įstaiga jokio ryšio neturintis, bet perklaustas jos pavadinimo neįvardijo, taip pat teigė apie tokias sąsajas sužinojęs tik iš gandų, nes esą prokurorai medžiagos jam nepateikia, nors jos ir paprašyta.
„Kalbama, kad yra viešoji įstaiga, vienokia ar kitokia, pasigirdo visokiausių spėliojimų, mane patį pasiekė gandai, kad yra kažkoks mano fondas ar aš su juo susijęs. Nesu aš susijęs, nei dalininkas, nei iš to fondo gavęs kokios nors naudos. Vienintelis fondas (kitas), kurį esu registravęs, tas fondas užsiima labdaringa veikla, bet į jį paramos gauti yra pakankamai sudėtinga, nes jo įstatuose parašyta, kad ne daugiau kaip 30 eurų vienas juridinis ar fizinis asmuo gali per metus paaukoti. Todėl kalbėti apie tūkstantines sumas tam fondui neįmanoma. O minima viešoji įstaiga ar fondas, dabar sunku suprasti, niekaip nėra susijusi, aš su ja jokių ryšių neturiu, todėl lauksiu detalesnių prokurorų paaiškinių, koks ten mano galėtų būti ryšys ir kur aš galėčiau ką nors būti padaręs neteisėto“, – kalbėjo Seimo narys.
Klausiamas dėl koncernui „MB Baltic“ palankių sprendimų V.Gapšys tvirtino neįsivaizduojantis, apie kokius sprendimus kalbama. Kita vertus jis tvirtino, kad verslo atstovai – gana dažni svečiai Seime, bet jokios neteisėtos veiklos tame nepastebėjęs.
„Verslo atstovai tikrai susitinka su frakcijomis, kalba apie įvairiausius sąlygų gerinimus, dabar verslo konfederacijos praktiškai neišeina iš Seimo, nuolat būna Seime ir kalba, kad vienokie ar kitokie sprendimai būtų naudingi verslui bendrai, bet tokie sprendimai tikrai neprasižengia su įstatymais, ir aš tikrai nematau jokio sprendimo, kuris galėtų būti prasižengęs su įstatymais ir galėtų kelti kokią nors atsakomybę“, – sakė „darbietis“.
Anksčiau teisėsauga V.Gapšio namuose ir darbo vietoje Seime teisėsauga yra atlikusi kratas. Jis apklaustas specialiuoju liudytoju. Šis statusas suteikiamas esant duomenų apie galimą nusikaltimą, bet nesant galimybės pateikti įtarimų. V.Gapšys, kaip Seimo narys, turi teisinę neliečiamybę. Ją panaikinti gali tik Seimas.
Paklaustas, ar bus kreipiamasi į Seimą dėl V.Gapšio neliečiamybės panaikinimo, bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius pirmadienį žurnalistams sakė, kad tai yra generalinio prokuroro kompetencija – peržiūrėjęs bylos medžiagą jis įvertins, ar pakanka duomenų tokiam prašymui.
R.Kurlianskis taip pat įtariamas papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi. Teisėsauga įtaria, kad jis perdavė 106 tūkst. eurų kyšį tuometiniam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui.
R.Kurlianskis yra kelias televizijas valdančio „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ grupės valdybos pirmininkas ir naujienų portalą alfa.lt valdančios „Alfa Media“ valdybos pirmininkas.
