Sekmadienio vakarą į Kauno „Žalgirio“ areną susibūrė esami ir buvę Lietuvos radijo darbuotojai ir bičiuliai, žinomi visuomenės veikėjai, kurie atvyko pasveikinti didelę istoriją turinčio Lietuvos radijo, kuris ne vienam per daugelį metų tapo geriausiu bičiuliu.
Kaunas – Lietuvos radijo sostinė
Guoda Litvaitienė, Lietuvos radijo programų direktorė, prieš prasidedant renginiui, nei kiek neabejojo tolimesniu radijo egzistavimu Lietuvoje.
„Aš manau radijo klausytojai klauso, nes tai tradicija. Net ir anksčiau, kai Lietuvoje buvo tik 300 radijo imtuvų, žmonės programos rinkdavosi klausytis kartu. Anksčiau tai buvo šeimyninė pramoga ir informacijos šaltinis, o praėjus tiek metų, žmonės vis tiek ten ieško komentarų, naujienų. Mes esame tas radijas, į kurį klausytojas gali skambinti, klausti, gauti atsakymus. Kur daugiau jis galėtų kreiptis? Todėl manau, kad radijas labai reikalingas“, – šventiniu jubiliejumi ir Lietuvos radijo egzistavimu pasidžiaugė G.Litvaitienė.
Lietuvos radijo istorija prasidėjo 1926 m. birželio 12-ąją, kai eteryje pasigirdo pirmieji lietuviški žodžiai „Alio, alio. Radijo Kaunas-Lietuva“. Čia kūrėsi pirmosios radijo kūrybinės grupės, buvo rengiama įvari informacinė ir kultūrinė programa. Iš pradžių radijo programa buvo transliuojama trisdešimt minučių per parą, tačiau šis laikas nuolat ilgėjo. Pagrindinei radijo būstinei įsikūrus Vilniuje, Kaune šiuo metu dirba tik viena korespondentė Agnė Kairiūnaitė, kuri kiekvieną dieną rengia informaciją iš miesto, kuria autorines laidas. Ji tikisi, kad vis daugiau kauniečių sužinos, kad Lietuvos radijo istorija prasidėjo būtent Kaune.
„Aš esu tikra, kad Kaunas dar nepakankamai įvertino, kad jie yra radijo miestas. Kad čia buvo įkurtas radijas, iki šiol daug žinoma nebuvo. Bet tikiu, kad kartodami žodžius „Alio, alio. Radijo Kaunas-Lietuva“, paskleisime šią žinią kiekvienam kauniečiui“, – vylėsi Kaune dirbanti radijo žurnalistė.
V.Adamkus: radijas sutelkdavo visą šalį
Šventėje buvo galima sutikti begalę žinomų žmonių. Savo vizitu Lietuvos radijo šventę pagerbė prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma. Būtent gerbiamas prezidentas ir savo sveikinimu pradėjo oficialų Lietuvos radijo jubiliejų, nes jis taip pat šiais metais mini savo 90-ąjį jubiliejų.
„Būdavo šventės, radijas sutelkdavo visą šalį. Tragedija kokia, kaip Dariaus ir Girėno žūtis, ir vėl Lietuva prie radijo. Ir 1941-ųjų sukilimas – vėl prie radijo. Tai buvo tik pradžia. Matome, kad radijas iki šiol neprarado savo populiarumo, jis puikiai atlaiko ir televizijos, ir interneto konkurenciją.
Išlikime garbingi bei kūrybingi ir niekad nepamirškime, kad jūs Lietuvą ne tik informavote, bet ir formavote“, – tardamas sveikinimo žodį sakė V.Adamkus.
Šventės nepraleido ir gerai žinomi Lietuvos radijo ilgamečiai darbuotojai: 1413-uoju savo kolekciniu kaklaraščiu pasipuošęs Juozas Šalkauskas, vakaro pasakaitės vedėja Bernadeta Lukošiūtė, visad gera nuotaika trykštanti Zita Kelmickaitė, sunkiai, bet dar vaikščiojanti enciklopedija Algimantas Čekuolis.
Lietuvos radijo ir televizijos kūrybinė grupė, rengdama muzikinę programą, kūrinių pristatymui pasirinko archyvinius siužetus iš senųjų diktorių įrašų, o scenoje skamba naujai aranžuotos melodijos su choru, orkestru ir žinomais atlikėjais, kurie Lietuvos radijo šventėje suskambo naujai.
Koncertą „Žalgirio“ arenoje veda Lietuvos radijo žurnalistės Aistė Plaipaitė ir Živilė Kropaitė bei radijo stoties „LRT Opus” vadovas Darius Užkuraitis.
Kaip Lietuvoje kūrėsi radijas?
Lietuvos radijo įkūrimo data – 1926 m. birželio 12 d., kai eteryje pasigirdo pirmieji lietuviški žodžiai: „Alio, alio. Radijo Kaunas-Lietuva“. Naują radijo stotį statė prancūzų bendrovė SFR. Stoties viršininku paskirtas karo inžinierius A. Jurskis.
1936 m. pastatyta Klaipėdos radijo stotis, kuri buvo įrengta Jakų dvare, o studija miesto centre – Pašto rūmuose. Stoties viršininku buvo paskirtas S. Blinstrubas. 1945 m. vokiečiai, traukdamiesi iš Klaipėdos, sunaikino stotį ir studijos įrenginius.
1938 m. surengtas konkursas statyti naują radijo stotį Kaune. Stotį įrengti pavesta anglų firmai „Standart“, antenos įrenginius pagaminti – prancūzų bendrovei „SFR“, elektrinę – šveicarų „Gebrueder Sulcer“. Stotis pastatyta 1939 m. Sitkūnuose, tačiau, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nebuvo įrengta.
Pirmoji radijo stotis Vilniuje pradėjo veikti 1927 m. Žvėryne, Vytauto gatvėje. 1930 m. Liepkalnyje pastatytas naujas stoties pastatas. Prieš karą pradėta statyti radijo stotis Viršuliškėse, ji įrengta karui pasibaigus.
1939 m. grąžinus Vilnių Lietuvai buvo perimtos radijo stotys. Vadovais paskirti S. Blinstrubas ir A. Gustaitis.
Pirmaisiais mėnesiais radijo programa trukdavo apie 30 min., o jau 1940 m. – apie 7-8 val. Buvo skaitomos trumpos žinios.
