Kaune kuriamas aviacijos ir švietimo klasteris, pirmasis toks Europoje

Organizatorių nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno regione dedamas tvirtas pagrindas Lietuvos aviacijos pramonės proveržiui – verslas ir aukštosios mokyklos kuria pirmąjį Europoje aviacijos inžinerijos įmonių ir švietimo įstaigų klasterį.

Rengiant sertifikuotus specialistus ir oro uostą sujungus su Laisvąja ekonomine zona, Kaune bus galima priimti ir remontuoti net ir didžiuosius transatlantinius orlaivius, kurių remonto vertė gali siekti nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų eurų.

Svarbus žingsnis vystant šalies aviacijos industriją žengtas gegužę Kauno technologijos universitetui (KTU) pasirašius bendradarbiavimo sutartį su orlaivių inžinerijos ir remonto bendrovėmis „Helisota“, „Termikas“, „DOT LT“, „Sportinė aviacija ir Ko“, „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ ir „FL Technics“. Verslas ir akademinė bendruomenė vykdys tarptautiniu aspektu konkurencingas ir praktika aviacijos įmonėse grįstas studijas.

Sutartį pasirašę įmonių atstovai pabrėžė, kad Lietuvoje sparčiai besiplėtojant aviacijos verslui, sparčiai didėja sertifikuotų orlaivių techninio aptarnavimo techninės priežiūros specialistų poreikis. Industrijai šiuo metu reikia srities žinovų, išmanančių bazinę ir linijinę įvairių orlaivių tipų techninę priežiūrą, inžinerinį palaikymą ir techninės priežiūros planavimą. Skaičiuojama, kad per ateinančius 5 metus reikėtų 600-800 tokių specialistų.

Pasak KTU rektoriaus Petro Baršausko, vienas pagrindinių Universiteto tikslų – studijos, atitinkančios šiuolaikiškus reikalavimus, todėl, pasirašius bendradarbiavimo sutartį su pagrindinėmis aviacijos inžinerijos įmonėmis, studentai galės jose atlikti praktiką, tobulinti savo įgūdžius bei būti naujai besiformuojančio aviacijos inžinerijos klasterio Kaune dalimi.

Poreikis – 800 specialistų

Analitikai pabrėžia, kad aviacija yra labai perspektyvi ir sparčiai auganti pramonės sritis, įmonių apyvartos – šimtamilijoninės. Pasaulinės metinės aviacijos kompanijų pajamos, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) prognoze, šiemet sieks 709 mlrd. JAV dolerių. Pas pastaruosius kelis dešimtmečius jos padvigubėjo.

Aviacijos ir susijusiuose sektoriuose dirba apie 63 mln. specialistų visame pasaulyje, iš jų beveik 10 mln. –tiesiogiai aviacijos srityje. Oro transporto darbo grupė (ATAG) prognozuoja, kad 2026 m. aviacijos industrija į pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP) įneš 1 trilijoną JAV dolerių (palyginimui – 38 mln. gyventojų turinčios Lenkijos BVP pernai siekė 427,7 mlrd. eurų).

Aviacijos industrijoje šiuo metu Lietuvoje dirba apie 3 tūkst. žmonių, maždaug pusė jų susiję su remonto veikla ir yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ įžvelgia aukštą valstybės institucijų interesą plėsti orlaivių remonto sektorių Lietuvoje ir prognozuoja, jog per artimiausius 5 metus specialistų poreikis gali siekti 600 – 800 specialistų, o tai yra beveik pusė šiandien industrijoje dirbančių specialistų.   

Lietuva užima apie 80 proc. Baltijos šalių orlaivių techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto paslaugos rinkos. Maždaug pusę jos užimantis Kaunas turi potencialo tapti pagrindine šalies rinka. Latvijoje yra tik keletas smulkių aviacijos inžinerijos organizacijų, Estijoje veikia apie 300 darbuotojų turinti įmonė, kuri, kaip ir lietuviai, užsiima populiariausių pasaulyje orlaivių „Boeing 737“ ir „Airbus 320“ remontu.

Oro uosto plėtra – su LEZ

„Kaunas jau šiandien yra Lietuvos aviacijos inžinerijos centras, turintis didžiulį potencialą. Ir ne tik dėl puikios geografinės padėties, bet ir dėl visai kitokios nei Vilniaus oro uosto struktūros. Vilniaus oro uostas suteikia galimybes plėsti komercinių orlaivių remonto veiklą dėl į miestą skraidančių kelių dešimčių avialinijų, tačiau dėl mažo atstumo iki gyvenamųjų namų ir įmonių, oro uosto plėtra ateityje bus ribojama.

Kauno oro uostas, turėdamas vieną ilgiausių kilimo-tūpimo takų Baltijos šalyse, yra visiškai atvira vieta infrastruktūros plėtrai. Labiausiai Kaune vystoma plėtra pietinėje pusėje, kuri eina link Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Jungtis tarp oro uosto ir LEZ leistų vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su orlaivių remontu. Tokia oro uosto ir laisvosios ekonominės zonos jungtis suteikia galimybes kurti remonto organizacijas veikiančias su žemiausiais kaštais regione.

Taip pat, Kauno oro uostas be apribojimų gali priimti plataus fiuzeliažo (angl. wide-body) orlaivius. Tai didelis pranašumas regione svarstant itin brangų tokių orlaivių aptarnavimą“, – teigia VšĮ „Investuok Lietuvoje“ aviacijos investicijų konsultantas Karolis Matulaitis.

Specialistas paaiškina, jog Kauno oro uostui priklausančioje teritorijoje galima atlikti linijinį ir bazinį fiuzeliažo, avionikos ir kitų sistemų aptarnavimą. Tačiau variklių, važiuoklės ir įvairių komponentų remontas gali būti atliekamas atokiau nuo tūpimo ir kilimo takų. Būtent tokios dirbtuvės galėtų įsikurti Kauno LEZ.

„Būtent tokių dirbtuvių atsiradimas LEZ yra viena iš tų nišų, kuriose galima toliau nukreipti aviacijos industrijos plėtrą. Tai būtų efektyvu mokesčių prasme, nes LEZ suteikiamos mokestinės lengvatos, taip pat suteikiamos galimybės įkurti verslą per itin trumpą laiką  Apibendrinant, oro uosto infrastruktūra, išskirtinės plėtros galimybės ir jungtis su Kauno LEZ yra faktoriai, sukuriantys Kauno išskirtinumą, lyginant su Vilniumi“, – sako K. Matulaitis.

Jis taip pat nemato priežasčių, kodėl Kaune, kaip ir Vilniuje, Palangoje, negalėtų augti ir keleivių pervežimas. Nepaisant vieno sparčiausių Europoje pervežamų keleivių skaičiaus augimo, Lietuva vis dar ženkliai atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, kuriose vienam gyventojui tenkantis skrydžių skaičius yra beveik dvigubai didesnis.

Dar viena vystymosi kryptis Lietuvos aviacijos verslui – krovinių pervežimas. Nors kol kas krovinių srautai nėra dideli, tačiau patogi šalies geografinė padėtis tarp Rytų ir Vakarų leidžia tikėtis ateityje tapti svarbiu krovinių perskirstymo tašku.

Pirmieji Europoje

„Investuok Lietuvoje“ eksperto teigimu, kvalifikuotų specialistų rengimas yra pagrindinė problema, su kuria susiduria Europos orlaivių aptarnavimo ir remonto bendrovės.

„Industrijai reikalingi darbuotojai, kurie, baigę specialius mokymus, turi licenziją. Tai, ką šiandien darome Lietuvoje, ką daro KTU, yra labai stiprus ir didelis žingsnis į priekį, kad Lietuvoje atsirastų organizacija, kuri užtikrintų specialistų rengimą pagal tokią programą, kurios reikalauja Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA).

Maža to, programa būtų vykdoma universitete, anglų kalba ir turėtų valstybės remiamą poziciją. Tokios tūkstančius eurų kainuojančios studijos studentui būtų praktiškai nemokamos. Tai būtų unikalus atvejis visoje Europoje“, – teigia K. Matulaitis.

Galimybė visa tai integruoti į dabartines Aviacijos inžinerijos programas vykdomas KTU, Antano Gustaičio aviacijos institute, arba rengiant specialistus, pavyzdžiui, Kauno mechanikos mokykloje reikštų proceso, vadinamosios 147-os organizacijos sukūrimą, kai jaunas žmogus po trejų studijų metų gali tiesiai eiti dirbti į aviacijos įmonę. 3-5 metų stažą turintis specialistas Lietuvoje gali tikėtis uždirbti apie 1,5 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimą. Be abejonės, tai yra rimta investicija į savo ateitį.  

„Tai būtų didelis žingsnis į priekį vystant aviacijos industriją Lietuvoje. Šia korta dar negali žaisti nė viena valstybė Europoje. Atvirkščiai, neteko girdėti apie jokią iniciatyvą analogišką esančiai Lietuvoje – KTU vystant išplėstinę praktiką ir vėliau kuriant įmonių, kurios užsiimtų žmonių mokymu, klasterį. Tai mokymų klasteris, kuriame dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos, universitetai ir profesinės mokyklos, aviacijos įmonėse“, – pabrėžia ekspertas.

Praktikai skirs du semestrus

Aviacijos įmonių, LR Civilinės aviacijos administracijos bei „Investuok Lietuvoje“ atstovams gegužę KTU vykusiame susitikime, po kurio pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, buvo išsamiai pristatytas išplėstinis praktikos modelis „Avia Praktika“, kuris nuo rudens bus taikomas Aviacijos inžinerijos studijų programoje. Studentai per ketverių metų bakalauro studijas turės du laisvus semestrus, kurių metu galės gilinti specializacijos žinias, pasirinkti gretutines studijas, išvykti į užsienį pagal mainų programą arba rinktis praktiką aviacijos kompanijose.

„Studentai besimokydami įgys dar daugiau patirties ir taip pat į studijų procesą atneš tikras žinias, užduotis bei spręs realias problemas. „Avia Praktika“ esmė yra ta, jog po 4 studijų metų Universitete studentas bus įgijęs vienerių metų praktinę patirtį, kuri yra labai svarbi Aviacijos inžinerijos absolventams“, – teigė KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje veikiančios inžinerinės aviacijos įmonės šiandien galėtų iš karto priimti apie 250 žmonių. Dalis jų prisidėtų prie verslo plėtros, dalis pakeistų iš užsienio atvykusius specialistus.

Užsitikrina darbo vietą

Praktikos diegimą KTU Aviacijos inžinerijos studijų programoje labai skatina ir remia aviacijos įmonių atstovai. Pasak UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ „Ryanair“ techninio padalinio vadovo Karolio Čepuko, absolventai yra jų verslo gyvybės šaltinis, todėl galimybė gilinti jų žinias suteikiant išankstinių žinių ir praktinių gebėjimų – žingsnis tarptautinių pasiekimų link.

„Aviacijos įmonių kompetencijos Lietuvoje auga, darbo vietų vis daugėja, todėl kiekvienais metais reikia vis daugiau savo darbą išmanančio personalo. Studentai, su tvirtomis žiniomis ir užtikrintu diplomu, mūsų gretose visada laukiami ir vertinami“, – sutarties pasirašymo metu kalbėjo „DOT LT“ technikos direktorius Laimonas Latvėnas.

Kaip teigė UAB „Helisota“ mokymų departamento vadovas Vaclovas Kliunka, „Avia Praktika“ modeliui pasiteisinus, Lietuvos aviacijos inžinerijos sritis gali sparčiai užaugti ir tapti stipria konkurente tarptautinėje rinkoje. Pasak jo, KTU studentai aviacijos įmonėse galės ne tik atlikti praktiką, bet ir užsitikrinti savo būsimą darbo vietą.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Perspėjimas paspirtukų vairuotojams: toliau elgiantis pavojingai - keis eismo taisykles

Rudens orai nenustoja stebinti: po šalnos naktį – 20 laipsnių šiluma

Žalių rodyklių prie „Akropolio” pasigedę vairuotojai: kada užbaigs pradėtą darbą?

Sprendimas Kauno darželyje tėvus privertė sunerimti: pasirinko pigiausią variantą?

Senamiestyje atidengtas paminklas J. Tumui-Vaižgantui

Tarptautinę dieną be automobilio viešasis transportas Kaune veš nemokamai

Minia gerbėjų plūdo susitikti su „Žalgirio“ krepšininkais

Kauno vairuotojai juokiasi: pasiklydo (papildyta)

Kauno klinikų medikė: nuo šio sindromo kas penktas kūdikis miršta

Kaunietei K. Brazauskienei diagnozuotas trečios stadijos vėžys