Lietuvoje jau devynioliktąjį kartą atidaromas kaimo turizmo sezonas.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovas Linas Žabaliūnas pastebi, kad žmonių, ieškančių informacijos apie kaimo turizmą ir šalies etnokultūrą, atsiranda vis daugiau.
Net 40 proc. padaugėjo susidomėjusių klientų iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos. Lietuvos kaimą atranda suomiai, prancūzai, belgai ir kitų šalių turistai, pasiilgę natūralumo.
„Kaimo turizmas yra priešprieša masiniam turizmui. Atvažiuoji į kaimą ir laikas sustoja, tai tiesiog kita poilsio kokybė. Dviejų vienodų sodybų nerasi – į kiekvieną šeimininkas sudeda visą savo širdį. Kurdami išskirtinį jaukumą, beveik viską daro patys, tai – šeimos verslas. Čia gal ir nerasi prabangos, tačiau mūsų lankytojai yra tie, kurie atvažiuoja pailsėti, galvodami ne kaip atrodo, o kaip jaučiasi“, – sako L. Žabaliūnas.
Lietuvoje kaimo turizmo sezonas trunka apytiksliai 100 dienų, 12 savaitgalių, tad sezoniškumo problema ypač aktuali dirbantiesiems šiame sektoriuje.
Šiuo metu Lietuvoje yra 655 kaimo turizmo sodybos, iš jų beveik 400 priklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai.
Atskiros priemonės, skirtos šiai verslo šakai, naujojoje Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje nėra. ES parama kaimo turizmui bus teikiama pagal šios programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.
Ji skatina ekonominės veiklos kūrimą, esamų paslaugų įvairinimą, plėtrą, gamybą, darbo vietų kūrimą, jų išlaikymą. Remiama įvairi ne žemės ūkio veikla: kaimo turizmo plėtra, autoservisų, lentpjūvių, grožio salonų veikla ir pan. Ne žemės ūkio verslams, tarp jų – kaimo turizmo vystymui ir plėtrai, 2014–2020 m. numatyta skirti 74 mln. Eurų.
