Žinau,kad šis mano laiškas sulauks kritikos,nes ne visų mintys sutampa,tačiau tikiuosi,jog atsiras ir tokių,kurie nežiūrės neigiamai į šiuos mano žodžius.
Rašau šį laišką kupina nusivylimo ir pykčio. Nusivylusi Lietuva, pikta ant mūsų nuostabiausių bei mieliausių Seimo narių. Pagrindiniai dalykai,kurie dominuos laiške, yra matematikos egzaminas ir kasdien kylančios kainos.
Esu dvyliktokė,šiemet baigiu mokyklą. Pernai man suėjo aštuoniolika,tad vasarą tikrai ieškosiuos darbo,kad turėčiau pinigų. O kas bus atėjus rudeniui?
Nuo pat mažens stropiai mokiausi, buvau gabi visuose dalykuose,tačiau mačiau,jog matematika man yra tamsus miškas. Neliūdėjau dėl to,stengiausi kiek galėjau,nes ne visi esame labai gabūs šitoje srityje,bet žinojau, jog kai užaugsiu, dvyliktoje klasėje išlaikysiu reikiamus egzaminus , stosiu mokytis į universitetą norimos specialybės,nes niekada negalvojau,kad norint stoti mokytis toliau,reikės išlaikyti matematikos egzaminą. Kūriau planus, jog pabaigus dvyliką klasių stosiu mokytis į VU, į visą gyvenimą svajotą specialybę, baigus mokslus toliau dirbsiu su gautu išsilavinimu,tačiau kas bus dabar? Visos mano svajonės ir visi mano norai buvo nustumti į šalį bei užrakinti po stipriausiomis spynomis,nes atsirado matematikos egzaminas. Taigi,kas bus rudenį?
O rudenį išskėstomis rankomis manęs lauks užsienis. Nesvarbu,ar man teks dirbti fabrike ar restorano virtuvėje,tačiau žinosiu, jog gausiu didesnį atlyginimą, negu dirbdama čia, Lietuvoje.
Aš nesuprantu,Lietuvos valdžia yra susikrimtusi dėl to, jog kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių išvyksta svetur, tačiau kaip ji nesupranta, jog ji pati juos išspiria lauk.
Jeigu nebūtų matematikos egzamino, manau , jog dauguma dvyliką klasių baigusių žmonių tikrai stotų mokytis į universitetus ir po kurio laiko keltų Lietuvą, nes jų gabumai ir žinios, gautos per mokymosi metus, darytų didelę pažangą Lietuvos ekonomikoje, nes jaunimas, baigęs specialybę, galbūt atidarytų firmas ar kurtų darbo vietas. Bet žinoma, tegu Lietuva priima kuo daugiau užsieniečių mokytis čia, nes už tai gauna didelius pinigus, o mus tegu spiria lauk, nes mes jiems matyt ,nieko nereiškiam. Taip,galima samdytis korepetitorius, tačiau tam reikia pinigų, o ne visi juos gali mėtyt į kairę ar į dešinę. Atvirai sakau, jog dabar, kai nebegaliu niekur stoti, jaučiuosi sumenkinta,nes tikrai esu gabi, man gerai sekasi visuose mokymosi dalykuose, tačiau dabar, kai puikiai žinau, jog neišlaikysiu matematikos egzamino, nebeturiu jokios motyvacijos mokytis ar siekti tikslų, nes man nieko daugiau nelieka, kaip tik išvažiuoti ten, kur lietuvių greitai bus daugiau, nei tos šalies tautiečių. Ačiū mūsų mielieji Seimo nariai! Jūsų sprendimai tikrai padėjo mums suprasti, ko mes norime gyvenime!
Ir dabar trumpai, bet piktai apie kasdien kylančias kainas. Esu mergina,tad turiu poreikių. Noriu nueiti su draugėm ir į kokį gerą spektaklį ar kartais pavalgyti brangesniame restorane ar tiesiog apsipirkti prekybos centre ir pasigaminti kažką tikrai skanaus,tačiau kai pažiūriu į kainas, nueinu tolyn,nes jos kyla kasdien. Aš nežinau,ką reiškia stebėti spektaklį ar rengtis geresniais drabužiais, nes tam pinigų nėra. Kainos kyla, o atlyginimai stovi vietoje. Mūsų garbinamieji Seimo nariai sėdi pilvus išvertę ir mėgaujasi gyvenimu, o sunkiau gyvendami žmonės taupo kiekvieną centą, kad tik galėtų išgyventi. Dar kai buvo litas, tėvai kartais mane palepindavo ir nupirkdavo kažką skanaus ar nuvažiuodavome su jais į kitus miestus,į lankytinas vietas. Tačiau dabar, kai pas mus apsigyventi atėjo euras, kai valdžia žadėjo, jog kainos kris, jog viskas bus geriau, aš nebežinau, kaip gyventi. Tikrai noriu kažkur išeiti, tačiau tam neturiu tinkamų drabužių, nes visus mano drabužius galima laisvai vadinti skudurais, nes įpirkti padoresnių drabužių,kurie atrodytų gražiai ant manęs,aš negaliu. Ačiū dėvėtų drabužių parduotuvėms bei Humanoms, kad jos dar egzistuoja, nes be jų tikriausiai nešiočiau šiukšlių maišus.
Apie išmanesnį telefoną net nesvajoju, nes kainos yra beribės. Anksčiau gaudavome Europos Sąjungos pašalpą maistu,tai būdavo lengviau gyventi, nes ten būdavo reikalingiausias maistas, kartais būdavo ir saldumynų. O dabar dažniausiai perkame nukainotą maistą, nes visi pinigai, kuriuos mama gauna už invalidumą, išeina mokesčiams, o tėčio gauti pinigai už apsaugos darbuotojo darbą slenkančiu grafiku – paskoloms susimokėti. Tad dabar nusipirkti kokybiškesnių produktų mums yra kaip šventė.
Taigi, kur mūsų žadėtasis palengvėjimas, kad įvedus eurą,viskas keisis ir gyventi bus geriau ? Anksčiau ar vėliau aš pati būsiu mama,tačiau dabar viską apgalvojus, nežinau, ar aš norėčiau leisti į pasaulį vaiką, kai nežinau,ar aš galėsiu jam suteikti viską,kad augdamas jis jaustųsi gerai aprūpintas. Ir tikrai galiu pasakyti,jog dabar, kai turiu balsavimo teisę, nežadu balsuoti nė už vieną kandidatą iki tol, kol nekandidatuos jaunas, tačiau žinantis ko iš tikrųjų reikia Lietuvai,jaunimas.
Gyvenimas Lietuvoje darosi vis panašesnis į sovietmetį, tik dabar ant mūsų galvų stovi ne rusai, o Seimo nariai.
Jei ir jūs norite pasidalinti savo užfiksuotais vaizdais ar perduoti informaciją apie įvykius Kaune, rašykite specialios funkcijos „Pranešk naujieną“ pagalba.
