Kaune muziejų netrūksta – yra visiems žinomas Vytauto Didžiojo karo muziejus, Tado Ivanausko zoologijos muziejus ar kiti. Mieste gyvuoja netgi brangakmenių muziejus, tačiau šį kartą nusprendėme aplankyti jauną, vos prieš kelis metus įsikūrusį atominį bunkerį.
Jau pasitikdamas mus muziejaus įkūrėjas Julius Urbaitis sakė, jog kito tokio muziejaus kaip šis šalyje nerasime.
„Stengiamės, kad visi eksponatai čia turėtų savitą istoriją, būtų susieti su tam tikrais įvykiais. Taip pat, besirūpindami savo lankytojais ganėtinai dažnai keičiame parodas, mainome turimus eksponatus ir siekiame palikti žmonėms kuo geresnius įspūdžius,“ – taip apie savo muziejų pasakojo J. Urbaitis, stovėdamas šalia metalinio Sovietų Sąjungos herbo, vos prieš kelis mėnesius nukabinto nuo Vytauto Didžiojo tilto per Nemuną.
Nusileidus žemyn, į Raudondvario plente esančio bunkerio patalpas verta sutikti, jog muziejus išties yra neįprastas – vien todėl, jog jo viduje vyksta ir šokių treniruotės.
„Ne kasdien vaikai turi progą treniruotis 6 metrai po žeme,“ – juokauja atominio bunkerio įkūrėjas. Nors vietos čia užtektinai – be pagrindinės erdvės, kurioje slėptuvės gyvavimo laikotarpiu buvo gyvenamoji patalpa, muziejus turi dar kelias erdves, kurias nuodugniau apžiūrėti gali užtrukti ir pora valandų.
Čia derėtų keliauti be aiškaus nusistatymo ką ketinate pamatyti – būsite maloniai nustebinti. Nors bunkeris turi 3 pagrindines temas – civilinės saugos, KGB technikos ir Antrojo pasaulinio karo -, būtų kvaila manyti, jog tik tai šiame muziejuje ir pamatysite.
Taip, slėptuvės sienos yra iškabinėtos didžiausia Baltijos šalyse dujokaukių kolekcija, o pagrindinėje patalpoje yra veikiančių I-ojo Pasaulinio karo laikus menančių telefonų, tačiau būtent smulkmenos palieka neišdildomą įspūdį. Būtent jų čia ir netrūksta.
Nuotraukoje matosi Sovietų Sąjungoje pagamintas prezervatyvas. Ir jis – tik vienas iš šimtų eksponatų muziejuje, jau neminint laidinio telefono, kuris, pasak J. Urbaičio kažkada stovėjo ant paties generolo Georgijaus Žukovo stalo, tikrų ir lėktuvuose naudotų juodųjų dėžių ir galimai vokiečių „SS“ daliniams priklausiusio dujų baliono.
„Tiesa, kartais manęs teiraujasi, kodėl aš kolekcionuoju tokius dalykus, – atviravo muziejaus savininkas, – ir aš manau, jog tai yra mūsų istorijos dalis, nuo kurios nepabėgsi.“
Visus žmones, norinčius aplankyti atominį bunkerį, muziejus priima susitarus iš anksto.
