Po daugiabučio langais – maisto prekių parduotuvė, automobilių servisas ar savitarnos plovykla, o gal – dar vienas naujos statybos namas. Nieko bloga – ar tragedija?
Besikeičianti Kauno daugiabučių rajonų aplinka dažniausiai sukelia įnirtingą gyventojų pasipriešinimą. Neseniai butus įsigiję jaunos šeimos ar dešimtmečius čia gyvenę žmonės pro langus regimą žaliąjį plotą šalia namo laiko tarsi ir savu. Vieniems tai erdvė vaikams žaisti, augintiniams vedžioti, kitiems – žalioji apsauga nuo gatvės triukšmo ir taršos.
O sklypus įsigiję savininkai turi ne tik savų planų, bet dažniausiai jau prieš keletą metų yra apsirūpinę ir visais reikiamais leidimais statyboms.
Tad emocingais protestais, parašų rinkimo akcijomis, šūsnimis skundų gyventojai dažniausiai nieko nepeša: jei laikomasi statybos reglamentų, visų įstatymų numatytų atstumų – po langais galima statyti ir restoraną, ir automobilių plovyklą.
Štai vos prieš keletą mėnesių žiniasklaidoje aidėjo Sukilėlių prospekto 92 daugiabučio gyventojų protestai dėl po jų langais iškirstų medžių, pastatytos automobilių plovyklos. Įstatymai ir šįkart buvo statytojų pusėje: visi leidimai – seniai gauti, žala už medžius – atlyginta.
Tai – anaiptol ne paskutinis toks konfliktas. Mūsų žiniomis, šalia didžiųjų gatvių, kai kurių aikščių ir skverų plytinčiuose žaliuosiuose plotuose – dar ne vienas ateityje sumaištį galintis pasėti privatus sklypas. It bomba, tiksinti kažkam po langais.
Krizės grimasa – vilkduobė su vandeniu
Bene absurdiškiausia situacija – ties Pramonės prospekto 41 namu. Privačiame sklype, kuriame dar prieš keliolika metų tiesiog žaliavo guotas medžių, dabar tyvuliuoja gilus ir pavojingas vandens telkinys.
Maždaug 2008-aisiais statybos bendrovė čia išrausė duobę naujo devynaukščio pamatams. Įsisuko krizė, įmonė bankrutavo, į statybų duobę pribėgusio lietaus ir polaidžio vandens išsemti neatsirado kam.
Ši vieta – tarsi užkeikta: būtent čia vieni pirmųjų privataus sklypo savininkų išpjovė medžius – ir susilaukė įnirtingo gyventojų ir žaliųjų organizacijų protesto. Pabūgus visuomenės reakcijos, apleistas sklypas ėjo iš rankų į rankas. Kam jis priklauso ir kas turėtų daryti čia tvarką – žmonės nežino.
Dabar, žvelgdami į suniokotą aplinką, pakalbinti 41 ir 43 namų gyventojai tik gūžčiojo pečiais: reikėtų rinkti parašus, kažką daryti – nors aptverta, visai šalia daugiaaukščių tyvuliuojanti kūdra kelia daug pavojų, ypač vaikams.
Dar pernai mūsų portale aplinkiniai gyventojai piktinosi sklype tarp daugiabučių P.Lukšio 31a iškirstais medžiais – šiuo metu naujos statybos name statytojai jau pardavinėja butus.
Tuo tarpu kitapus P.Lukšio gatvės – privačiame sklype visai šalia Čečėnijos aikštės suplanuotų daugiabučių statyba dėl krizės net neprasidėjo. Nors aplinkiniai gyventojai gal jau spėjo primiršti, kaip protestuodami prieš statybas rinko parašus, tačiau dirvonuojantis sklypas turi savininkus – vadinasi, kada nors veikla jame atsinaujins. O Čečėnijos aikštėje naujų statybų labiausiai bijota dėl molingo grunto – kad neišsijudintų 16 aukštų namų pamatai.
Žemės ieškojo net su FNTT
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius priminė, jog senuosius daugiabučių rajonus „užminavo“ itin kebliai Kauno mieste vykęs išlikusios nuosavybės grąžinimo procesas, kai jau suplanuotuose mikrorajonuose teko „atrėžti“ sklypų savininkams.
Ypač agresyvus šis procesas buvo apie 2007 –uosius, per patį privačių statybų bumą: urbanistai buvo spaudžiami grąžinti natūra bet kokį atlikusį plotelį – kad ir sporto aikštelę tarp daugiabučių, kėsintasi netgi į kažkurį mokyklos stadioną.
Dvi dešimtis metų vadovaujantis Urbanistikos skyriui pašnekovas rėžė atvirai: bene didžiausią žalą Kaunui anuomet padarė pati valstybė. Juk būtent buvusioje laikinojoje sostinėje privačių žemės savininkų buvo itin daug – tad ir nuosavybės teisių atkūrimo prašymų Kaune skaičius buvo bene didžiausias Lietuvoje. Visa nuosavybės teisių atkūrimo našta – ir finansinė – buvo užkrauta savivaldybei. Miesto biudžetui tai buvo didelė našta.
„O dar valstybė nustatė, jog už arą miesto žemės žmogui kompensuoja apie 700 litų – vadinasi, už sklypą tėvų ar senelių žemės jis gautų apie 200 eurų. Argi ims žmogus tokius pinigus? Tada jis bet kokiu būdu „rovė“ sklypą natūra iš mūsų, iš miesto – nesvarbu, ar daugiabučių rajone, ar kokioje pievoje. Žinojo, kad jei atsiims arą žemės natūra, tai tikrai už jį gaus 2 tūkstančius, o ne 200 eurų“, – vaizdžiai paaiškino N.Valatkevičius.
Vedėjas prisimena, jog pirmieji posėdžiai, kuriuose drauge su žemės savininkais Kaune ieškota laisvos bendrojo naudojimo žemės, vykdavo netgi dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovams, kurie neretai užsistodavo tarnautojus – tokia tvyrojusi įtampa.
Tad jau prieš keliolika metų daugelyje Kauno vietų ir žaliųjų plotų buvo pradėtos atkurti nuosavybės teisės, sklypų paskirtis greitai buvo pakeista, sklypai – parduoti, nemažai jų – užstatyta. Pasekmes netruko pajusti ne tik daugiabučių rajonai, bet ir visas miestas. Viena jų – jog iki šiol plieskiasi konfliktinės situacijos tarp žemės savininkų, gyventojų, įvairių organizacijų.
Viešos informacijos apie statybas – vis mažiau
Tačiau Urbanistikos skyriaus vedėjas pabrėžė, kad grąžinant žemės sklypus natūra Kauno daugiabučių rajonuose, kiek išgalint stengtasi juos formuoti ne vidiniuose kvartaluose, o pakraščiuose, plotuose prie didesnių gatvių. Tad kai kurie nauji statiniai, tarkime, Šiaurės prospekte, jokių protestų nesukėlė. O kiek aistrų ir gyventojų protestų kilo, kai priešais daugiabutį Taikos prospekte iškilo autoservisas!
Kai kurie privatūs sklypai iki šiol žaliuoja nejudinami – matyt, savininkai laukia palankesnio laiko. Paklaustas apie problemos mastą, N.Valatkevičius sakė, jog panašių konfliktinių situacijų per metus galėtų kilti iki dešimties.
Vedėjas pripažino, jog dabartiniai teritorijų planavimo teisės aktai palieka kur kas mažiau galimybių visuomenei viešai apsvarstyti statomus objektus. Nebeliko ir prievolės apie rengiamus detaliuosius planus skelbti žiniasklaidoje, daugeliu atvejų netgi su kaimynais nieko derinti nebereikia. Tad vyresnio amžiaus žmonėms, ypač nesinaudojantiems šiuolaikinėmis technologijomis, apginti viešąjį interesą, o ir apskritai ką nors sužinoti – vis sunkiau.
„Procedūrinių viešo svarstymo dalykų liko tikrai mažiau. Tad ir vėl nebeliko pusiausvyros: jei anksčiau pas kaimyną pritarimo statyboms tekdavo kone ant kelių šliaužti, tai dabar kažkas jau įvykę – o niekas nieko nežino. Dėl to ir mums, tarnautojams, blogiau: tampame konfliktų įkaitais“, – įvertino pašnekovas.
Tačiau jis neteisino ir gyventojų. Juk būta absurdiškų atvejų, kai neva kovojant prieš žaliųjų plotų naikinimą, svetimame sklype specialiai buvo sodinami medžiai – o paskui viešai virkaujama, kad juos kerta.
Gyventojų šūviai – sau į kojas
Kita vertus, daugiabučių gyventojai turi bene vienintelį legalų būdą išvengti svetimų statybų šalia savo namų – savo lėšomis parengti namo sklypo detalųjį planą. Tačiau tokia išeitimi žmonės ne tik beveik nesinaudoja, bet dar ir kaišioja pagalius į ratus ūkiškesniems kitų namų kaimynams.
Mirtinai susiriejus gyventojams viešųjų svarstymų metu, sužlugo Kauno savivaldybės su įmone „Kauno planas“ eksperimento tvarka sumanytas užmojis parengti trijų mikrorajonų (Draugystės – Pramonės – Taikos, taip pat kvartalų Kalniečių ir Eigulių rajonuose) detaliuosius planus. Dabar nuspręsta daugiabučiams rengti tik pradinę detaliųjų planų schemą – toliau tegu kapanojasi patys.
Tačiau štai Eigulių seniūnas Ovidijus Adomaitis pastebi, jog žmonės nesikapanoja, o vieni kitus murkdo. Didžiausi konfliktai šiuo metu plieskiasi tarp kaimyninių daugiabučių namų: jei ūkiški vieno namo gyventojai savo lėšomis pasirengia sklypo detalųjį planą, pradeda tvarkytis, tai gretimų namų žmonės pradeda skųstis ir jiems kliudyti.
Dar norėtų pusės parko
Vis dėlto „statybų po langais“ problema niekur neprapuolė. Urbanistai iki šiol patiria nemenką pretendentų į žemės sklypus spaudimą, nors laisvo bendrojo naudojimo žemės grąžinti mieste nebeliko iš ko.
Sklinda gandai, jog ir dabar esama pretendentų susigrąžinti natūra kone pusę Kalniečių parko. Ir nors šis objektas oficialiai įregistruotas kaip miesto parkas– N.Valatkevičius pusiau juokais prasitarė bijąs, jog koks teismas nenuspręstų kitaip.
Kur kreiptis, norint sužinoti, ar plotas prie daugiabučio nebus užstatytas?
- Į Kauno miesto Urbanistikos skyrių;
- Į savo seniūnijos seniūną;
- www.regia.lt
- www.infostatyba.lt
