Šalia Kauno kuriasi naujas mirusiųjų miestas, į kurį viešuoju transportu darbo dienomis nenuvažiuosi – Kas vyksta Kaune

Šalia Kauno kuriasi naujas mirusiųjų miestas, į kurį viešuoju transportu darbo dienomis nenuvažiuosi

„Kas vyksta Kaune" nuotr.

Naujausios Kaune – 40-ies hektarų Vainatrakio kapinės (Rokų sen., Kauno r.) veikia jau porą metų, čia užlaidotas pirmas kvartalas, netolimoje ateityje planuojami įrengti dar trys sklypai, tačiau kapinių infrastruktūra nėra užbaigta iki šiol.

Apie 20 km nuo Kauno centro nutolusiose Vainatrakio kapinėse šeštadienio pavakare apsilankė „Kas vyksta Kaune” žurnalistai, ir štai ką išvydo:

Nebaigtos įrengti

Šalia kapinių esanti automobilių stovėjimo aikštelė neasfaltuota, kaip ir takeliai kapinėse – jie supilti iš smėlio ir žvyro. Asfalto kapinių teritorijoje kol kas išvis nėra, kapavietes vieną nuo kitos skiria molio takoskyros. Tuščioje žemėje įkalti mediniai pagaliai, žymintys būsimų kapaviečių ir reikiamų palikti takų vietą.

Rudenį, pasak lankytojų, čia gerokai pažliunga takeliai, tad be guminių batų – neapsieisi.

Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” direktorius Ričardas Čėsna teigia, kad dabartinė automobilių stovėjimo aikštelė yra laikina, netrukus numatyta kitoje vietoje įrengti naują, talpesnę, asfaltuotą aikštelę. Pasak pašnekovo, takeliai kapinėse planuojami užpilti skalda, o tarpai tarp kapaviečių bus sutvirtinti žemėmis ir apsėti žole.

Prie kapinių pastatytas biotualetas, yra atliekų konteineriai, kapinėse įrengtas šulinys, įvestas apšvietimas. Aplink tvora apjuostas kapines, plyti žaliuojantys laukai. Už kapinių tvoros auga vienišas senas medis, prie jo poilsiui įrengti trys suoliukai.

Netoli matyti ruošiami įvažiavimai į kitus, būsimus kvartalus – įrengti borteliai ir įvažos.

Naujos kapavietės

Darbo dienomis kapinėse budi prižiūrėtojas, ant jo namuko kabo 61-ojo autobuso grafikas, jis kelią pradeda nuo Geležinkelio stoties, atveža iki pat kapinių vartų. Kol kas tai vienintelis visuomeninio transporto autobusas, vežantis į šią amžinojo poilsio vietą. Jo grafikas itin retas – veža tik dukart per dieną: 9:30 val. ir 11:45 val. Autobusas į kapines važiuoja tik poilsio bei šventinėmis dienomis.

R. Čėsna atskleidžia, kad šios Kauno kapinės atsirado, nes nebebuvo, kur laidoti – visos likusios 25 Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančios kapinės jau užlaidotos, jose laidojama tik į senas kapavietes, kuriose amžino poilsio kadaise atgulė kiti.

Kaip numato LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, neprižiūrimose kapavietėse žmogaus palaikus galima laidoti praėjus ne mažiau kaip 25 m. nuo paskutinio ten įlaidoto asmens ir tik gavus leidimą, kurio išdavimą nustato Vyriausybė.

Laidoti kapinėse galimi asmenys, turintys bent 5,5 mėn. amžiaus, o žmogaus embrionų ir vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės kremavimo ir laidojimo tvarką nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma).

Pernai Vainatrakio kapinėse palaidota 260 žmonių, šįmet – daugiau kaip 80.

Iš viso Vainatrakio kapinėse užlaidoti suplanuotas 31 kvartalas, į vieną iš jų telpa 4-5 tūkstančiai palaikų. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovės Monikos Straupytės teigimu, Kaune per metus miršta apie 4 tūkst. gyventojų: 2015 m. mirė 4158, o 2014 m. – 3860 žmonės. Pagrindinių mirties priežasčių trejetukas nekinta: pirmauja kraujotakos sistemos lilgos, toliau eina piktybiniai navikai, trečioje vietoje – išorinės mirties priežastys.

Infrastruktūros trūkumai

Pasak R. Čėsnos, suprantama, kad kapinėse dar daug ko trūksta iki visiško komforto, esą buvo galima paruošti bent takus pagal reikalavimus, tačiau kapų įrengimas vyko lygiagrečiai su laidomiju.

Kapinėse šeštadienį sutiktos kaunietės Ievos teigimu, jau beveik metus po tėvo mirties čia besilankančios kas savaitę, iš pradžių vaizdas buvęs išties prastas:

„Iš pradžių buvo labai baisu: vien molis ir mediniai kryžiukai be paminklų, tokie kaip ten pačiame kvartalo gale matyti esantys kelių paskutinių mėnesių kapai”, – sakė Ieva.

Laidotuvių giedotoja dirbanti moteris prisimena, kad kai čia laidojo antrą kapą – buvę išvis nyku.

Moters manymu, čia dar daug ko nėra, kapinės tik kuriasi, tačiau trūksta viešojo transporto, asfaltuotų šaligatvių ir pan.

„Bet, jei kapinėse palaidotas artimas žmogus, jos pasidaro pačios mieliausios, kad ir kokių trūkumų turėtų”, – pridūrė pašnekovė.

Planuose – komercinės kapinės

R. Čėsnos teigimu, kapinėse palaipsniui ne tik bus sutvarkyta infrastruktūra, bet kartu svarstoma apie kolumbariumo įrengimą bei komercines kapines, kurios atitikų aukštus standartus, o už kapų priežiūrą tektų mokėti: Jų poreikis didesnis”, – pastebi R. Čėsna. 

Komercinėms kapinėms planuojamas skirti vienas kvartalas.

Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” puslapyje skelbiama, kad vienkartinis kapavietės sutvarkymas kainuoja beveik 29 eurus. Kapavietės priežiūra mėnesiui atsieina beveik 14, 5 eurų.

Pagal statistiką, Lietuvoje apie 10 proc. kapaviečių neprižiūrima.

Planuose ir maršrutinis autobusiukas, gabenantis keleivius į kapines, aplankyti artimųjų kapų. R. Čėsna tikino, kad Vainatrakio kapinės įrengtos pagal europinius standartus.

Veikia tik aštuonios

Šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje yra 26 kapinės: 8 veikiančios (Vainatrakio, Ledos, Karmėlavos, Petrašiūnų, Romainių 1-osios, Romainių 2-osios, Seniavosi ir Žydų), 8 riboto veikimo, 8 neveikiančios ir 2 neturinčios statuso. Vainatrakio kapavietė Kaune vienintelė, kurioje laidojama į naujas kapavietes.

Beje, Petrašiūnų kapinėse urnas su palaikais galima laidoti ne tik į kapavietes, bet ir į kolumbariumą. Vienkartinis kolumbariumo nišos priežiūros mokestis 25 metams kainuoja beveik 348 eurus.

Lietuvoje yra 6758 kapinės, iš kurių veikia kiek daugiau nei 2020.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA