Lietuvos bankas plės išleidžiamų eurų monetų įvairovę, skatindamas daugiau žmonių domėtis kolekcionavimu.
Kaziuko mugę įamžins to paties dizaino, bet skirtingų nominalų dvi monetos, kurios 2017 m. pradės naują kolekcinių eurų monetų seriją „Tradicinės lietuvių šventės“.
Tai bus 5 eurų sidabrinė moneta (tiražas – 2 000 vnt.) ir šiek tiek neįprasto nominalo – 1,50 euro moneta iš spalvotųjų metalų (tiražas – 25 000 vnt.), toks nominalas – aliuzija į lietuviškąjį pusantroką, kaldintą Vilniaus monetų kalykloje XVII a.
Ateinančiais metais numatoma išleisti ir kitą analogišką 1,50 euro kolekcinę monetą iš spalvotųjų metalų lydinio (tiražas – taip pat 25 000 vnt.). Ji įamžins lietuvių skaliką ir žemaituką, unikalias ir ilgaamžes nacionalines veisles, kurias, ekspertų teigimu, geriausia vaizduoti kartu, kaip bendrą mūsų tautos paveldą. Šiai temai iš serijos „Lietuvos gamta“ bus skirta ir 10 eurų sidabrinė moneta (tiražas – 2 000 vnt.).
Nutarimą dėl šių monetų išleidimo priėmė Lietuvos banko valdyba, papildžiusi Kolekcinių eurų monetų išleidimo 2016–2017 m. ir proginių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse išleidimo 2015–2017 m. planą.
Jis pakeistas atsižvelgiant į gyventojų ir įstaigų naujus siūlymus dėl monetų temų, kurie buvo apibendrinti Lietuvos banko monetų kūrimo komisijoje kartu su komisijos konsultantais, pasitelkus atskirų sričių ekspertus. Be to, Lietuvos bankas atliko apklausą apie galimas kolekcinių monetų iš netauriųjų metalų temas. Buvo balsuojama numizmatų forume ir socialinėje žiniasklaidoje. Monetų iš spalvotųjų metalų lydinių specifikacijos aptartos su UAB Lietuvos monetų kalykla.
Be to, 2017 m. numatoma išleisti dar tris kolekcines 20 eurų sidabrines monetas, skirtas Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms, Radvilų rūmams ir Pranciškaus Skorinos pirmosios išspausdintos knygos rusėnų kalba 500-mečiui (tiražas – po 3 000 vnt.).
Bus išleista ir proginė 2 eurų moneta su Lietuvos nacionaline puse, skirta Vilniui (tiražas – 1 mln. vnt.).
Kiekviena valstybė, kurios valiuta yra euras, turi teisę kaldinti kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų požymių: spalva, skersmeniu ar svoriu.
Tokios monetos yra mokėjimo priemonė tik jas išleidusioje šalyje, skirtingai nei apyvartinės ir proginės eurų monetos, galiojančios visoje euro zonoje.
