Ateities Lietuvos vizitinė kortelė – sveikatos technologijos

KTU nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

„Įvertinant mūsų kompetencijas ir pasiekimus, neturiu abejonių – sveikatos technologijos yra viena iš ateities sėkmingiausių ir konkurencingiausių Lietuvos sričių“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, KTU „Santakos“ slėnyje atidarydamas konferenciją „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“.

Kai susijungia sveikatos mokslai ir technologijos, gimsta gyvybę gelbstinčios inovacijos. Neinvazinis galvospūdžio matuoklis, kurio autorius KTU profesorius Arminas Ragauskas šiemet Europos patentų biuro gali būti pripažintas Europos Išradėju (jis gali būti išrinktas ir populiariausiu išradėju – balsavimas vyksta iki gegužės 31 d.), sintetinio kaulo pakaitalą sukūręs startuolis „Biomė“, komercinantis KTU ir Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimus – tik keletas sėkmingų pavyzdžių. Tačiau tam, kad naujausi tyrimai neliktų tik laboratorijoje gvildenamomis idėjomis, reikalingas trišalis – valdžios, verslo ir mokslo bendradarbiavimas.

„Lietuva dažnai pristatoma, kaip spartaus interneto, modernių technologijų, augančio informacinių technologijų sektoriaus šalis. Tačiau tai – ne ta vizitinė kortelė, kuria galėtume didžiuotis. Iš tiesų, Lietuva išsiskiria sveikatos technologijomis. Pagal bendrą vidaus produktą biotechnologijomis lenkiame Izraelį, Šveicariją ir dešimt kartų viršijame Europos Sąjungos vidurkį“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus.

Verslą ir mokslą vis dar skiria „platus griovys“

Statistiniais duomenimis remiantis, Lietuvoje yra daugiausiai sveikatos technologijų specialistų – juos rengia trys šalies universitetai – KTU, LSMU, Vilniaus universitetas (VU) – tačiau įmonių, veikiančių šioje srityje yra vis dar nedaug.

Ekspertai sveikatos technologijas laiko inovatyviausiu aukštųjų technologijų sektoriumi – joje veikiančios įmonės (apie 95 proc. jų – smulkaus ir vidutinio verslo atstovai) glaudžiai bendradarbiauja su aukštojo mokslo ir tyrimų institucijomis. Per metus Europos patentų biurui pateikiama daugiau nei 11 tūkstančių paraiškų patentams medicinos technologijų srityje.

Pasak balandžio 29 d. KTU „Santakos“ slėnyje vykusios konferencijos dalyvių, nors Lietuva Europos inovacijų švieslentėje jau perėjo į vidutinių inovatorių lygmenį, mokslą ir verslą vis dar skiria gana platus „griovys“, kai mokslas ir verslas ne visada susikalba.

Pagalius į ratus kiša politinės valios trūkumas

Tiek mokslo, tiek verslo, tiek vyriausybės atstovai pabrėžė, jog Lietuva turi puikią infrastruktūrą mokslo ir verslo bendradarbiavimui – veikiančius Kauno „Santakos“, Vilniaus „Saulėtekio“ slėnius. Talentų koncentracija Lietuvos aukštosiose mokyklose suteikia intelektines prielaidas inovacijoms atsirasti. Tačiau viena iš problemų yra politinės valios trūkumas.

„Stenfordo universiteto tyrimų biudžeto 60 proc. sudaro užsakymai karo, 20 proc. – medicinos pramonei, tad valstybė iš tiesų turėtų teikti užsakymus mokslui, ir taip duoti impulsą universitetams keistis, aktyviau bendradarbiauti su verslu“, – kritikai pritarė Lietuvos ūkio viceministras Marius Skorupskas.

Jis priminė, jog, pavyzdžiui, „Apple“ mobiliųjų įrenginių „balsas“ Siri yra įmonės, kuri atlieka tyrimus vyriausybei, produktas. Ir tai, pasak jo, ne vienintelis pavyzdys, kai tyrimai ir inovacijos išplinta po įvairius sektorius.

Vyriausybės atstovas teigia, jog Lietuvoje diegiami tam tikri instrumentai, skatinantys inovacijų paklausą. Vienas iš jų – ikiprekybiniai viešieji pirkimai, leidžiantys įsigyti produktus, kurių rinkoje dar nėra. Pasak M. Skorupsko, ikiprekybiniai pirkimai yra JAV inovacijų ekosistemos pagrindas.

Ar mūsų šalis ateityje „įpirks“ sveikatos priežiūrą?

Jungtinių tautų pateikiamais duomenimis, 2050-aisiais pasaulyje gyvens beveik 400 milijonų žmonių, kuriems daugiau nei 80 metų. Tai yra – maždaug tris kartus daugiau nei šiandien. Žmonės, kuriems 60 ir daugiau sudarys 21 proc. pasaulio populiacijos. Beveik 40 proc. iš jų ekonomiškai turtingesnėse šalyse gyvens savarankiškai – vieni arba tik su sutuoktiniu. Technologijų, užtikrinančių aukštą šių žmonių gyvenimo kokybės lygį, neišvengiamai į sveikatos priežiūros sistemą bus diegiama vis daugiau.

Dėl to prognozuojama, jog JAV ir Europa netolimoje ateityje apie 30 proc. vidaus produkto skirs sveikatos priežiūrai. Lietuvoje šiandien skiriama 6,4 proc. BVP.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, paklaustas, ar Lietuva ateityje „įpirks“ sveikatos priežiūrą, sutiko, jog veikianti valstybinio Socialinio draudimo sistema nėra tvari – draudžiamųjų jau šiandien yra daugiau nei tų, kurie moka draudimą. Tačiau, pasak jo, kalbėdami apie sveikatos technologijas, negalime remtis vien privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, tai – daug platesnė sritis.

Lietuviai vis dar mano, kad valstybė atsakinga už jų gerovę

„Mes iš principo neteisingai leidžiame pinigus. Ar žinote, kad Lietuvoje turime 825 milijonus kvadratinių metrų infrastruktūros, kurią išlaikome?“, – klausė R. Dargis. Pasak jo, reikėtų iš principo peržiūrėti, kam skiriami Lietuvos biudžeto pinigai ir daugiau jų investuoti į technologijas.

Tačiau tam, pasak jo, turi subręsti ir pati visuomenė: vaikai jau nuo mokyklos turi būti mokomi bazinių ekonomikos žinių – suprasti, kas yra pridėtinė vertė, kaip ją kuria technologijos. Sovietmečio mentalitetas kai kuriose srityse vis dar gajus: jei 73 proc. amerikiečių mano, jog jų sėkmė priklauso nuo išsilavinimo ir sunkaus darbo, tai net 76 proc. lietuvių vis dar mano, kad už jų gerovę atsakinga valstybė.

Konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“ pabrėžė, kad sėkmingiausia aukštųjų technologijų sritis Lietuvoje – biotechnologijos – atsirado dar 1970-aisiais. Prireikė maždaug 40 metų, kol šalyje išaugo sėkmingų šioje srityje veikiančių jaunų įmonių skaičius, kol ji tapo tikru konkurenciniu Lietuvos pranašumu.

Ekscelencijos centrai – būdas pagreitinti technologijų perkėlimą

Koncentruotos pastangos – tai receptas, kuris, praėjus tam tikram laikui, pradeda duoti rezultatus. Tačiau, pasak KTU mokslo prorektorės Astos Pundzienės, egzistuoja ir specifinių instrumentų, kurie leidžia inovacijas į visuomenę perkelti greičiau, pakeisti šalyje veikiančią ekosistemą. Tai – ekscelencijos centrai, kuriuose koncentruojamasi į specifinius projektus, kuriuose sprendžiamos specifinės problemos.

Toks ekscelencijos centras, skirtas senėjančios visuomenės problemoms spręsti (HEALTH-TECH), kuriamas bendradarbiaujant trims Lietuvos universitetams – KTU, LSMU ir VU – bei Lundo universitetui (Švedija), patenkančiam į pasaulio geriausiųjų šimtuką, ir Suomijos techninių tyrimų centrui VTT, kuris laikomas didžiausia tarpdisciplininių mokslo tyrimų įstaiga Šiaurės Europoje. Projektas, kuriam vadovauja KTU, vienija skirtingų sričių profesionalus, skirtingų šalių patirtį ir požiūrius.

„Mūsų tikslas – tapti globaliu traukos centru talentams, kurie kurs inovacijas tam, kad pagerintų senėjančios visuomenės gyvenimo kokybę. Mūsų misija yra tarptautinė, tarpdisciplininė šios srities lyderystė“, – sakė A. Pundzienė KTU vykusios konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“, kurioje diskusijai susirinko mokslo, verslo ir valdžios elitas, metu.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Paspirtukų bumas Kaune: kaip yra kituose Europos miestuose?

Kauno pilies žiede bandoma įvesti tvarką (foto)

Sulaikymo metu girtas vyras puolė Kauno pareigūną

„Žalgirio“ naujokas Z. LeDay – jau Kaune

Policija sugavo per Kauną kosminiu greičiu skriejusį jaunuolį

Vaiko teisių gynėjai Kaune ieško būdo dirbti išvien su katalikų bažnyčia

Netikėta meno ir prekybos sąjunga: jaunieji menininkai įsiveržė į Kauno turgų

Mirė Kaune gimęs garsus aktorius R. Karvelis

Fiksuoja skaitytojai: iškylai pasirinko itin keistą vietą

Kauno policija prašo padėti surasti asmenį, pasisavinusi prekes iš maisto prekių parduotuvės