Pasaulyje sparčiai augant miestams ir didėjant miestuose gyvenančių žmonių skaičiui, juose kyla ir tam tikrų ekologinių, ekonominių bei socialinių problemų, pavyzdžiui, naujų darbo vietų kūrimas, investicijų plėtra, inovacijų diegimas, efektyvus energijos naudojimas, anglies dioksido mažinimas.
Suvokus šiuos chaotiškos miestų plėtros keliamus neigiamus padarinius, pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje buvo susirūpinta darniu miestų vystymu.
Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas bei Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas teigia, jog darnios plėtros klausimas turi būti aktualus mums visiems.
„Nuo to priklauso mūsų visų gyvenimo kokybė. Priimant sprendimus miestui, privalu įtraukti valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas, įmones, meno atstovus ir, žinoma, pačius gyventojus bei įvertinti ir numatyti aspektus, kurie tenkintų skirtingus žmonių poreikius“, − įsitikinęs KTU docentas V. Varžinskas.
Susirūpinus Kauno miesto darnios plėtros klausimu, būtent V. Varžinsko iniciatyva, Kauno miesto savivaldybėje buvo įkurtas Darnios plėtros ir investicijų komitetas, kuris ir sprendžia, kaip ilgainiui Kauną padaryti „išmaniu“ ir darniai besivystančiu miestu.
„Daug metų Kauno miesto kūrimas buvo paliktas savieigai ir miesto administracijos pavaldumui. Tai lėmė nemažai neigiamų padarinių mūsų mieste. Šiandien, naujai suformuotame komitete yra sprendžiami miesto planavimo, urbanistikos, transporto, investicijų, verslo plėtros, aplinkosaugos ir strateginio planavimo klausimai, kuriuos visada vertiname trimis − ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos − aspektais. Tik toks požiūris padeda darniai planuoti ir vystyti miesto infrastruktūrą“, − komiteto tikslus aiškina Kauno tarybos narys V.Varžinskas.
Vienas svarbių darnaus miesto vystymo rodiklių yra miesto gyventojų tankis. Vidutinis ES šalių miestų gyventojų tankis yra 30 gyventojų viename hektare teritorijos, kai tuo tarpu Kaune turima vidutiniškai vos 19 gyventojų viename hektare. Mažas gyventojų tankis reiškia mažas miesto iždo pajamas bei didelius kaštus išlaikyti miesto infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų sistemą. Pasak pašnekovo, Kaunas turi potencialą savo teritorijoje padidinti gyventojų skaičių net 30 proc. taip užtikrindamas pilnavertį miesto funkcionavimą ir perspektyvą.
Balandžio mėnesį, KTU Aplinkos inžinerijos instituto kvietimu, į Kauną atvyksta garsus Graco technikos universiteto profesorius Hansas Schnitzeris, turintis daugiau nei 15 metų patirtį perkeliant darnios plėtros principus iš mokslinių tyrimų į Europos miestų verslo bei politikos sektorius. Nuo 2012 m. jis pirmininkauja tyrimų organizacijai „CityLabGraz”, kuri užsiima darnios plėtros sistemų įgyvendinimu ir ypatingą dėmesį skiria miestų energetikos sistemoms.
Kauno miesto savivaldybėje vyksiančiame seminare profesorius kaip tik pristatys darnaus miesto kūrimo idėjas, patirtį Austrijoje bei įdiegtas inovacijas, apjungiančias įvairius sumanaus miesto aspektus, naujausias ES šalių miestų darnios plėtros tendencijas, į kurias šiuo metu orientuojasi ES politikos ir finansavimo gairės. Renginyje kviečiami dalyvauti tiek savivaldybės atstovai, dirbantys su miesto vystymo klausimais, tiek ir gyventojai, besidomintys „išmaniųjų“ miestų kūrimu.
Seminaras „Towards Smart Urban Systems: Strategies for an integrated design for sustainable urban life“ su prof. Hansu Schnitzeriu balandžio 28 dieną (ketvirtadienį), 10:00 val., vyks Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje.
