Ketvirtadienį Seimas plenariniame posėdyje toliau svarsto naujojo Darbo kodekso (DK) projektą. Parlamentarai susitarė mažinti darbdavio mokamas išeitines išmokas ir didinti skiriamas iš naujai kuriamo fondo.
Viena iš vadinamojo socialinio modelio, apimančio darbo santykių ir socialinio draudimo sistemos reformas, dalių jau apsvarstyta Trišalėje taryboje ir Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK).
Tačiau projektui šiuo metu pateikta apie 600 pataisų, todėl prognozuojama, kad jo svarstymas plenariniuose posėdžiuose bus ilgas ir komplikuotas.
Kurs fondą
Seimo nariai nubalsavo, kad darbdavio iniciatyva be jo kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Tokią pataisą buvo užregistravę socialdemokratė Irena Šiaulienė ir Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys.
SRDK laikėsi pozicijos, kad išmoka turėtų būti dviejų mėnesių.
Taip pat nutarta įkurti Ilgalaikio darbo išmokų fondą, iš kurio atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.
Po to, kai buvo pritarta socialdemokratų Algirdo Syso ir Giedrės Purvaneckienės pataisai, susitarta, kad iš jo išmokos bus skiriamos didesnės.
Nuo daugiau kaip trejų metų iki penkerių metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Nuo daugiau kaip dešimties metų iki 20 metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Daugiau kaip 20 metų – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
SRDK laikėsi pozicijos, kad iš fondo išmokos būtų mokamos tik daugiau nei 5 metų stažą turintiems darbuotojams, o didžiausia siektų trijų mėnesių.
Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse yra numatyta, kad išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti 1-6 mėnesinių atlyginimų dydžio.
Įteisino greitą atleidimą
Seimo nariai pritarė A. Syso pataisai, pagal kurią privataus sektoriaus darbdaviai, norintys darbuotoją atleisti greitai ir nenurodydami priežasties, turėtų sumokėti 12, o ne 6 mėnesių kompensaciją.
Taip pat pritarta konservatoriaus Rimanto Jono Dagio pasiūlymui, kad ši nuostatos nebūtų galima pritaikyti nėščiosiomis, nėštumo ir gimdymo atostogose esančiomis moterimis, tėvystės atostogose esančiais ar atostogas vaikui prižiūrėti turinčiais asmenimis.
Daugumos balsų sulaukė ir Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės pataisa, pagal kurią galima būtų sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis.
Tai reiškia, kad priėmus naują DK, būtų galima sudaryti ir neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis.
Iki ketvirtadienio 18 val. Seimas apsvarstė pasiūlymus 69 DK projekto straipsniams.
Prasidėjo nesusipratimais
Per antradienį vykusį posėdį Seimo nariai apsvarstė 55 DK straipsniams pateiktas pataisas. Projekte iš viso yra 256 straipsniai.
Pritarę SRDK pozicijai dėl įspėjimo terminų, Seimo nariai sustojo ties išeitinėmis išmokomis ir padarė pertrauką.
Dėl šio klausimo užregistruotos septynios parlamentarų pataisos. Nuo jų Seimas ir turėjo pradėti ketvirtadienio DK svarstymą.
Tačiau jis baigėsi neprasidėjęs, nes Seimo nariai negalėjo susigaudyti konsoliduotoje DK projekto versijoje, kuri dar kartą atnaujinta ketvirtadienį ryte.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys dėl to paprašė pusvalandžio pertraukos, kuriai parlamentarų dauguma pritarė.
Rezultatai – po dvejų metų
Vyriausybės valandos metu kalbėjęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad Lietuva turėtų pakeisti DK ir pagerinti darbo sąlygas žmonėms.
„Kad jie galėtų lengviau pasirinkti norimą darbą, jį palikti, jeigu jis nepatinka. Kalbame apie tai, kad jaunimas, kuriam jau leidžiama dalyvauti darbo rinkoje, galėtų atostogų metu padirbėti. Kad studentai galėtų lengviau ir laisviau dalyvauti darbo rinkoje“, – sakė jis.
A. Butkevičius pasisakė už tai, kad būtų sudarytos sąlygos žmonėms su aukšta kompetencija užimti pareigas, su kuriomis jie galėtų susitvarkyti.
„Dabar pasitaiko tokių atveju, kai norint žmogų, kuris neįgyvendina jam duotų pavedimų, užduočių, atleisti, jis bet kokia kaina nori toliau tose pareigose likti. Tai nedidina konkurencijos“, – pastebėjo A. Butkevičius.
Premjeras pridūrė, kad Seimo nariams reiktų pasiskaityti užsienio investuotojų atsiliepimus apie Lietuvos verslo klimatą.
„Jis sukurtas geras, bet didžiausių pastabų gauname dėl darbo teisės, kuri sukelia daugybę problemų. Manau, kad mes turėtume būti modernūs ir apsaugoti žmones, kurie yra atleidžiami iš darbo, kad jie gautų arba išeitinę išmoką iš įstaigos, kurioje jie dirbo, arba valstybė garantuotų išmoką, įkuriant atskirą garantinį fondą“, – dėstė A. Butkevičius.
Socialdemokratų lyderio manymu, DK priėmimas po dviejų metų duos gerų rezultatų darbo užmokesčio didėjime.
Siūloma, kad naujos redakcijos DK įsigaliotų nuo 2017 metų sausio 1 dienos.
Daugiau skaitykite čia.
