Šiemet miesto taryba patvirtino rekordinį biudžetą. Net daugiau nei pusė visų miesto pinigų bus skirta švietimo sektoriui, tad detaliau pasiaiškinome, kam atiteks kokia pyrago dalis.
Praėjusią savaitę Kauno miesto valdžia priėmė 2016-ųjų metų biudžetą. Jo dydis siekia 274 mln. eurų. Tai yra didžiausias Kauno biudžetas per visą miesto istoriją. Ne ką mažiau rekordinė suma yra skiriama švietimui. Būtent šiai sričiai skirta virš 50 proc. viso biudžeto.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas Algimantas Laucius sutiko detaliau paaiškinti, kiek pinigų nusineš švietimo sektoriaus programos. Visų pirmą vedėjas patikslino, iš kur surenkami pinigai į švietimo pyrago dalį.
„Švietimo funkcijai Kauno miesto biudžete tenka 54,1 proc. visų savivaldybės asignavimų: 53,4 proc. visų švietimui skirtų asignavimų yra skiriama iš Savivaldybės pajamų, surenkamų į Savivaldybės biudžetą, 46,6 proc. sudaro valstybės tikslinės dotacijos, iš kurių 95 proc. yra specialioji dotacija Mokinio krepšeliui finansuoti“, – komentavo A. Laucius.
Ką švietimo srityje finansuoja miestas?
Pats miestas prie mokytojų algų prisideda nežymiai, tačiau pinigus išleidžia kitos su švietimu susijusioms sritims. Pats Kaunas švietimui iš biudžeto skiria per 65 mln. eurų. daugiau nei 23 mln. eurų per metus miestas sumoka aptarnaujančiam personalui (su įnašais socialiniam draudimui). Ne ką mažiau, 18 mln. eurų paskirta ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, neformaliojo ugdymo įstaigų (išskyrus bendrojo ugdymo mokykloms) pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui.
Toliau miestas apmoka švietimo įstaigų komunalines išlaidas, kurios siekia per 6,6 mln. eurų. pastatų remontui šiais metais numatyta apie 4,2 mln. eurų ir dar per 3 mln. – įvairioms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Dar virš 3 mln. eurų miestas investuoja į ikimokyklinių, bendrojo ugdymo, neformaliojo ugdymo įstaigų pastatų ir inžinerinių sistemų atnaujinimo darbus.
Prie ko prisideda Valstybės ranka?
Kaunas nėra pajėgus visą švietimo sistemą išlaikyti vien iš savo lėšų, tad nemažą dalį pinigų dotuoja Valstybė. Visos Lietuvos pinigai skiriami per įvairias programas. Valstybė skiria 0,9 mln. eurų trijų bendrojo ugdymo įstaigų pastatų atnaujinimo darbams. Beveik 2 mln. eurų atsieina specialiųjų poreikių turinčių mokinių mokyklų ir klasių išlaikymas.
Didžiausia suma, net 57,9 mln. eurų, iš šalies biudžeto skiriama Kauno Mokinio krepšeliui, į kurį įeina 42,3 mln. eurų mokytojų alga, apie 1 mln. neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimas ir apie 14 mln. naujo turto įsigijimas.
„Lėšos mokykloms yra paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Mokinio krepšelio ir apskaičiavimo metodika, atsižvelgiant į įstaigose esantį mokinių skaičių“, – komentavo A. Laucius, paklaustas, ar keisis pinigų suma, skiriama mokytojų algoms po mokyklų reorganizacijos.
Galima daryti prielaidą, kad po mokyklų pertvarkų kai kurie mokytojai uždirbs daugiau, o skiriamas finansavimas Kauno mokytojams taip pat šiek tiek pasikeis. Primename, kad miesto valdžia pritarė sujungti kai kurias miesto mokyklas tam, kad nebūtų pustuštės klasės ir būtų geriau valdomi miesto pinigai.
Privačios mokyklos sukruto
Portalas „Kas vyksta Kaune” jau skelbė, kad Kaune nuo rugsėjo pradeda veikti dvi privačios mokyklos, kurios tėveliams kainuos nemenkus pinigus. Apie savo planus atsidaryti Šančiuose paskelbė Karalienės Mortos mokykla, taip pat Erudito licėjus, kuris įsikurs Ryšių istorijos muziejaus patalpose.
