Kaip gyventojai VMI padovanoja milijonus eurų? | Kas vyksta Kaune

Kaip gyventojai VMI padovanoja milijonus eurų?

delfi.lt 2016/04/07 09:39
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Tūkstančiai gyventojų galėtų susigrąžinti milijonus eurų pajamų mokesčio, tačiau pinigų nepasiima. Ekspertai svarsto, kad to priežastys – palyginti sudėtinga mokesčių deklaravimo tvarka, gyventojų nežinojimas ar paprasčiausias užmaršumas. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), kai kurie žmonės pinigų nesusigrąžina, nes uždirba per mažai, ne tuo būdu arba dėl subjektyvių priežasčių.

Daugiau kaip dešimt metų Lietuvoje galioja kai kurios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos gyvybės draudimui, studijų įmokoms, būsto kredito palūkanoms ir kt.

VMI duomenimis, pernai daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų galėjo pasinaudoti lengvatomis, bet to nepadarė. Jeigu jiems būtų pritaikytos panašaus dydžio lengvatos kaip kitiems asmenims, kiekvienas būtų galėjęs susigrąžinti apie 133 Eur, o visi kartu – daugiau kaip 16 mln. Eur.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė svarstė, kad galbūt dalis gyventojų tiesiog nežino, kad jiems priklauso mokestinės lengvatos.

„Gali būti, jie mano (nors ne visada teisingai), kad per daug vargo dėl tokių mažų pinigų. Juk sumažėjus būsto paskolų palūkanų normai, sumažėjo ir dalis pasinaudojančių galimybe susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų. Gali būti, kad nežino, kaip ir ką turi užpildyti, galvoja, kad sudėtinga, o paklausti neturi ko ar nenori“, – samprotavo pašnekovė.

Ji taip pat neatmetė, kad dalis tiesiog pavėluoja: ketina, planuoja, norėtų pasiimti pinigus, tačiau atidėlioja, o paskui pamato, kad laikas jau praėjo. Esą čia panašiai kaip su taupymu: regis ir galėtų, ir norėtų tai padaryti, bet niekaip nesiseka.

„Beje, pavyzdžiui, gyvybės draudimo atveju „nedrausmingas“ pajamų mokesčio lengvatos susigrąžinimas (kai vienais metais susigrąžina, kitais – ne) gali sukelti sunkumų, ir kur kas didesnių, negu kasmet užpildyti deklaraciją. Tokiais atvejais norint teisingai užpildyti dokumentus gali prireikti nemažai laiko informacijos paieškai. Priešingu atveju, žmogui tektų sumokėti daugiau pajamų mokesčio negu priklauso“, – įspėjo J. Varanauskienė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pripažino, kad detaliai neanalizavo, kodėl gyventojai palieka pinigus valstybei, tačiau svarstė panašiai.

„Pirma, deklaracijos pildymas – nėra paprastas dalykas. Gerai, kad aplinkoje turiu žmonių, kurie padeda padaryti. Kitas dalykas, matyt, yra tvarkos žinomumas. Aišku, nesame darę išsamių tyrimų, bet tikriausiai ne visi žino. Kitas dalykas, jei sumos nedidelės, tai žmonės tikriausiai nepildo deklaracijų, ypač jei patys nesupranta, kaip tai daryti, o ko nors samdyti nenori“, – svarstė jis ir neatmetė, kad galimas ir paprasčiausias užmaršumas.

VMI komunikacijos vadovas Darius Buta vardino kiek kitokias priežastis.

Anot jo, dalis Lietuvos gyventojų nepasinaudojo galimybe susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoka dėl to, kad negavo jokių pajamų; jų gavo per mažai, kad galėtų pasinaudoti lengvata arba pajamos buvo neapmokestintos, arba pajamos gautos tik iš veiklos pagal verslo liudijimą.

„Gali būti ir subjektyvios priežastys, pavyzdžiui, gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, apsisprendęs iš viso nesinaudoti lengvata ir pan.“, – komentavo VMI atstovas.

Jis priminė, kad pagal įstatymą pajamos, gautos dirbant pagal verslo liudijimą, turi būti atimamos iš apmokestinamųjų pajamų. Taigi jei žmogus pajamas gauna dirbdamas tik pagal verslo liudijimą, pasinaudoti lengvatomis negali.

D. Buta patikino, kad didžioji dalis šalies gyventojų, kasmet pildančių pajamų deklaracijas, žino, kokiomis lengvatomis gali pasinaudoti. Jeigu kuris nežino, VMI visada gali pasiūlyti pagalbą.

„Šiemet milijonui gyventojų VMI suformavo visiškai užpildytas deklaracijas, todėl visi jie, pasinaudoję el. deklaravimo sistemos paslaugomis ar programėle išmaniesiems telefonams, gali iškart pamatyti, kokią pinigų sumą gali susigrąžinti“, – aiškino pašnekovas.

Anot jo, pernai 620 tūkst. gyventojų, pasinaudojusių mokesčių lengvatomis, grąžinta daugiau kaip 60 mln. Eur.

D. Buta taip pat priminė, kad susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio galima nepasinaudojus visu metiniu neapmokestinamų pajamų dydžiu (NPD) ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėjus gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, paimtą iki 2008 m. pabaigos, studijų įmokas.

Pagal galiojančią tvarką, GPM (įprastinis jo tarifas – 15 proc.) gali būti grąžintas už ne daugiau kaip 25 proc. apmokestintų pajamų. Pavyzdžiui, jei pernai žmogus gavo 10 tūkst. eurų, mokestis jam būtų grąžinamas nuo 2,5 tūkst. eurų pajamų.

Taigi už gyvybės draudimą ar būsto kredito palūkanas, pvz., 2 tūkst. Eur mokėjęs gyventojas galėtų susigrąžinti 300 Eur (2000×15 proc.).

Jei tas pats žmogus patyrė daugiau išlaidų, pvz., 3 tūkst. Eur, jam bus pervesta 375 Eur (pritaikius minėtą 25 proc. ribojimą: 2500×15 proc.).

Daugiau skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA