„Tiek versle, tiek gyvenime mūsų nuolat laukia netikėtos staigmenos. Sudėtingoje šiandienos ekonomikoje taip nutinka vis dažniau, todėl nuolat tenka spręsti lygtį su „nežinomais nežinomaisiais“, – pažymi JAV profesorius, pasaulinio garso ekonomistas ir antrepreneris, KTU garbės daktaras Davidas J. Teece‘as.
Anot jo, žinių ekonomikai keičiant industrinę, pasitikti naujus iššūkius ir rasti problemų sprendimus, vadovams šiandien gali padėti profesionalios literatūros skaitymas.
D. J. Teece‘as – pripažintas autorius ir labiausiai pasaulyje cituojamas dinaminių gebėjimų ir strateginio valdymo sričių mokslininkas per pastaruosius 20 metų. Prieš „Google“ vykdomajam valdybos pirmininkui Erikui Schmidtui ir „Google“ patarėjui Jonathanui Rosenbergui išleidžiant bestseleriu tapusią knygą „Kaip veikia Google?“, D. J. Teece‘as jos autoriams pateikė savo atsiliepimus ir grįžtamąjį ryšį.
Profesorius yra dinaminių gebėjimų koncepcijos pradininkas strateginio valdymo srityje, pasauliniu mastu pripažintas autorius, išleidęs šimtus mokslinių publikacijų ir dešimtis knygų. D. J. Teece‘as daugiau nei 30 metų konsultuoja įmones ir vyriausybes visame pasaulyje ekonomikos, verslo, finansiniais klausimais.
Kovo mėnesį žymus JAV antrepreneris ir vienu svarbiausių pasaulio verslo intelektualų vadinamas D. J. Teece‘as tapo 45-uoju Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaru.
– Garbės daktaro vardą jums suteikė penki universitetai, įskaitant ir KTU. Ką jums reiškia šis Lietuvos universiteto skirtas įvertinimas?, – paklausėme D. J. Teece’o.
– KTU suteiktas garbės daktaro laipsnis man reiškia labai daug – tai ne tik didelė garbė, bet ir mano ilgametės mokslinės veiklos bei daugelį metų trukusių tyrimų pripažinimas. Tapimas KTU doctor honoris causa mane skatina nuveikti kažką gero Kauno ir Universiteto labui. Apdovanotas šiuo vardu jaučiuosi tarsi KTU alumnas (šypsosi, – aut. past.).
Dėka savo vykdomos mokslinės veiklos, kasdien sutinku labai daug žmonių, kurie bendraudami ir dirbdami su manimi atkreips dėmesį į tai, jog buvau pagerbtas Lietuvos aukštosios mokyklos skirtu laipsniu. Viliuosi, jog man suteiktas KTU garbės daktaro vardas paskleis žinią apie šio Universiteto vykdomą veiklą strateginio valdymo, o ypatingai dinaminių gebėjimų, srityje.
– Esate aplankęs daugelį pasaulio šalių. Kuo tarp jų išsiskiria Lietuva? Kaip galėtumėte apibūdinti esamą šalies ekonominę situaciją?
– Manau, kad Lietuva tikrai išsiskiria iš kitų Europos šalių ir juda dar didesnės pažangos link. Būdamas čia, mačiau labai darbščius žmones, kurie jaučia didelę atsakomybę savo valstybei ir vienas kitam.
Kadangi Lietuva ilgą laiką priklausė Sovietų Sąjungai, dar reikia truputį daugiau laiko pasivyti Vakarų Europą. Lietuva yra dinamiška valstybė, kuri gana sparčiai auga, vystosi, todėl manau, kad jūsų šalies ateities perspektyvos, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, yra geros ir daug žadančios. Šiandien Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai yra didesni už Europos vidurkį.
Kalbant apie inžinerines specialybes, net neįtariau, kad Kaune paruošiama tiek daug kvalifikuotų inžinerijos studijų absolventų! Inžinerijos ir mokslinės praktikos „gylis“ KTU žymiai didesnis, nei įsivaizdavau.
– Kaip manote, ar verslas turėtų investuoti į švietimą ir mokslinius tyrimus? Kodėl?
– Taip, verslas turėtų investuoti į švietimą – nebūtinai skiriant finansinių lėšų, bet ir sudarant studentams galimybes stažuotis, atlikti praktikas ir sudaryti galimybes dalyvauti įmonės gyvenime. Egzistuoja daug būdų, siekiant, kad verslas ir universitetas galėtų dirbti kartu. Pastebiu, kad Lietuvos aukštosios mokyklos ir jų vykdomi projektai gauna daugiau finansavimo iš Europos Sąjungos, o ne iš vietinės pramonės ar verslo.
– Viešoje paskaitoje KTU „Santakos“ slėnyje kalbėjote apie žinių ekonomiką. Ką reiškia šis terminas?
– Industrinė ekonomika, kurios pagrindą sudarė įvairių pramonės sektorių sukurta produkcija, panaudoti ištekliai, gamyba ir plataus mąsto veikla, priklauso vakar dienos pasauliui. Šiandien, auganti žinių reikšmė ekonominiame procese formuoja naują sistemą, vadinamą žinių ekonomika.
Žmonės, apsirūpinę būstu ir nuosavu transportu, yra linkę atsigręžti į nematerialųjį turtą, kurio vartojimas paprastai stiprina ir šalies ekonomiką. Pavyzdžiui, šiai kategorijai priklauso technologinės inovacijos.
Didžiosios pasaulio kompanijos, gavusios aukščiausius įvertinimus, sukuriančios daugiausiai darbo vietų ir gaunančios daugiausiai pelno yra tos įmonės, kurios naudoja inovatyvias technologijas ir gerus verslo modelius, tokiu būdu pelnydamos pranašumą rinkoje.
Laikas keisti savo požiūrį ir mąstymą bei pradėti galvoti ne apie ilgalaikio, bet apie nematerialiojo turto valdymą. Žinių ekonomikoje prioritetas teikiamas būtent nematerialioms vertybėms. Visgi, šiandien didžioji dalis ekonomikos ir valdymo vadovėlių vis dar orientuoti į materialųjį turtą.
– Minėjote, kad žinių ekonomikoje itin svarbūs dinaminiai gebėjimai.
– Dinaminiai gebėjimai yra mano sukurta koncepcija, susidedanti iš įvairių elementų. Dinaminių gebėjimų paskirtis yra paaiškinti sudėtingą ekonomikos veikimą koordinuotu būdu. Supratimas, kaip yra valdomos JAV Silicio slėnio įmonės, yra dinaminių gebėjimų koncepcijos esmė.
Iš tiesų aš neišradau nieko naujo, tik pateikiau aiškią ir detalią informaciją apie sėkmingas įmones, kuri būtų pasiekiama ir lengviau suprantama norintiems atkartoti šias sėkmės istorijas. Pagrindinis iššūkis yra atrasti sistemą, kuri būtų pakankamai plati siekiant užfiksuoti veiklos visumą, pradedant moksliniais tyrimais ir plėtra, rinkodara bei strategija.
Svarbu suprasti, kaip vadovai turėtų paskirstyti savo laiką, o įmonės – savo išteklius, tam, kad pasaulyje, kur nematerialusis turtas yra „karalius“ ir vyrauja gilus neapibrėžtumas, vyktų efektyvi konkurencija.
Taip pat reikia atskirti neapibrėžtumą nuo rizikos, kurie yra dažnai sutapatinami. Rizika gana glaudžiai susijusi su tikimybe ir nuojauta: jūs žinote, kad kažkas įvyks, tik nežinote kada ar kur. Pavyzdžiui, stichinių nelaimių ar finansinių svyravimų atveju.
Tuo tarpu neapibrėžtumas yra tai, ką aš vadinu nežinomais nežinomaisiais (angl. the unknown unknowns) – tai, ko dar nežinome, kad nežinome. Tiek versle, tiek gyvenime mūsų nuolat laukia netikėtos staigmenos. Sudėtingoje šiandienos ekonomikoje taip nutinka vis labiau, todėl vadovams tenka susidurti su šiais iššūkiais žymiai dažniau, nei praeityje.
– Kokia yra rizikos valdymo reikšmė versle? Kaip galima šią sumažinti, kad būtų išvengta didelių nuostolių?
– Rizikos valdymas yra svarbus, tačiau to neįmanoma atlikti be valdžios delegavimo. Taip pat svarbu nepainioti rizikos valdymo su neapibrėžtumo valdymu. Mano anksčiau minėti nežinomi nežinomieji taip pat turi būti įtraukti šiame procese.
Reikia turėti labai stiprią intuiciją galvojant apie tai, kas gali atsitikti ateityje, o tam įvykus, nedelsiant veikti ir pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, tokiu būdu apsaugant savo verslą nuo neigiamų pasekmių.
Pasaulio ekonomikoje tai yra naujas išbandymas vadovams. Šiandien Lietuva yra ES bei pasaulio ekonomikos dalis – kuo labiau priartėjame vieni prie kitų, tuo labiau esame pažeidžiami įvairių neapibrėžtumų ir netikrumų, o tai yra vienas iš pasaulinės integracijos iššūkių.
Izoliuoti ir apsisaugoti nuo to, kas vyksta toli už savo valstybės sienų negalima – kas vyksta Kinijos akcijų rinkoje veikia ir kasdienį gyvenimą Lietuvoje.
– Turite sukaupęs didesnę nei 30 metų patirtį, teikiant ekonomikos, verslo ir finansines konsultacijas verslo įmonėms ir vyriausybėms visame pasaulyje. Kokie pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria verslas ir valdžios institucijos?
– Iššūkiai nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, prieš 20 metų negalvojome, kad kursime kibernetinio saugumo praktiką, tačiau šiandien tai virto neatsiejama esamo laikmečio dalimi. Ši sritis – didelis iššūkis vyriausybėms, privačiam sektoriui ir finansų institucijoms.
Kita ne mažiau svarbi sritis, kurioje susiduriama su tam tikromis problemomis, yra intelektinė nuosavybė. Pasauliui globalėjant, intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga tampa visa svarbesnė. Suprantant, kaip veikia intelektinės nuosavybės sistema, padeda derantis dėl licencijų ir leidimų sąlygų, gelbėja sprendžiant konfliktines situacijas, ginčus, priimant su viešąja politika susijusius sprendimus.
Taigi, pasitelkdami strateginio valdymo praktiką ir dinaminių gebėjimų koncepciją, pasinaudojame tuo konsultuodami verslo įmones ir universitetus. Mes nustatome intelektinio kapitalo poziciją rinkoje ir gebame mąstyti, išeinant iš savo komforto zonos (angl. think out of the box).
– Koks buvo pats svarbiausias klientas su kuriuo teko dirbti?
– Per savo karjerą man teko konsultuoti didžiąsias technologijų kompanijas, advokatų kontoras, finansines institucijas ir vyriausybes visame pasaulyje. Turiu pažymėti, kad didžiausios ir svarbiausios bylos buvo susijusios su intelektine nuosavybe.
– KTU sėkmingai veikia inovatyvaus verslo inkubatorius KTU „Startup Space“. Koks yra startuolių vaidmuo šalies ekonominiam augimui?
– Internetas šiandien suteikia visiškai naujas galimybes, kurių iki šiol nebuvo. Startuoliai gali kurti įvairius produktus ar paslaugas už daug mažesnę kainą ir lengviau įsitvirtinti rinkoje. Nors šios besikuriančios įmonės dažniausiai turi 1-2 žmones, kurie dirba, plėtodami savo verslo idėją, tačiau didžiausią dėmesį Lietuva turėtų skirti įmonėms, galinčios didinti savo mąstą, išlaikant ar padidinat pelną.
Tikiuosi, kad Lietuvos antrepreneriai siekia kurti globalias įmones, kurios galėtų tapti kitu „Facebook“ ar kitu „Uber“. Norint to pasiekti, reikia aktyvaus dalyvavimo tarptautinėje rinkoje ir perprasti klientus iš viso pasaulio. Perspektyvos Lietuvoje ar kitoje nedidelėje valstybėje įkurti tarptautinio lygmens startuolį šiandien yra labai išaugusios.
Mano firma Berkeley Research Group (BRG) tapo tarptautine kompanija per pirmuosius veiklos metus. Dauguma verslo įmonių, kurias konsultuoju ir su kuriomis dirbu, iš pradžių buvo veikiančios lokaliai.
– Ar manote, kad startuolio sėkmei svarbesnė gera idėja ar geras lyderis?
– Tai idėjos ir lyderystės sąjunga. Šiandien turime daug gerų idėjų, bet reikalingas naujas lyderis – antrepreneris, sprendimų priėmėjas ir vykdytojas, kuris galėtų pasirūpinti finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, siekiant idėją paversti realybe. Atvirai kalbant, idėjos šiandien yra gana „pigios“ – jų įgyvendinimas yra tai, kas iš tiesų svarbu.
– Kodėl novatoriškos firmos dažnai nesugeba įsisavinti ekonominės grąžos iš savo sukurtų inovacijų?
– Šią problemą nagrinėjau savo straipsnyje publikuotame 1986 metais „Profiting from Technological Innovation“ (liet. Technologinių inovacijų atnešamas pelnas) – tai mano antrasis labiausiai cituojamas mokslinis darbas. Drįsiu pasakyti, kad šis dokumentas yra geriausias mano kada nors parašytas autorinis straipsnis. Šiame tekste yra pateikti paaiškinimai, kodėl inovatyvios įmonės dažnai nesugeba gauti didelės ekonominės naudos iš sukurtų inovacijų.
Pavyzdžiui, anglai išrado reaktyvinio lėktuvo koncepciją – jie buvo pirmieji daugelyje sričių, tačiau britų kompanijos niekada neužkariavo aviacijos rinkos. Taip pat tyrinėjau Amerikos kompanijas, tokias kaip „Ampex”, kuri sukūrė pirmąjį vaizdo kasečių grotuvą, bet Japonijos verslo įmonės buvo tos, kurios laimėjo šioje rinkoje. Bandžiau atrasti paprastas teorijas, sistemas, kurios padėtų paaiškinti šį fenomeną.
Tyrinėdamas ir studijuodamas įvairius atvejus aš šį tą atradau: sutelkiau dėmesį į tai, ką vadinu papildomomis lėšomis (angl. complementary assets). Šios lėšos yra svarbios dėl to, nes leidžia greitai patekti į rinkas ir gana greitai tapti rinkos dalimi. Taip pat nagrinėjau intelektinę nuosavybę, įvairius apribojimus, nes kartais nutinka taip, kad išradėjai ir inovatoriai nukenčia nuo tų, kurie nukopijuoja jų idėjas ir produktus.
Šios painios problemos, kurias analizavau prieš 30 metų, vis dar egzistuoja. Atsiradus naujoms technologijoms laimėti pasaulinėje rinkoje šiandien gali bet kas. Mano įsitikinimu, įmonės, kuriose skatinamas verslumas, antreprenerystė, kurios yra pasirinkusios gerus finansavimo modelius, turi efektyvias strategijas yra tos, kurioms tikėtina, kad ateityje pasiseks labiau.
– Verslo administravimą universitetuose dėstote ilgiau nei 30 metų. Ar turite patarimų Lietuvos studentams?
– Taip – mano patarimas yra skaityti literatūrą: nebūtinai akademinę ar mokslinę, bet profesionalią, kurioje gausu naudingų minčių, įrodymų ir vertingos patirties. Skaitydami galite kompensuoti daugelį dalykų. Kai kurie atsakymai jau yra žinomi ir atsakyti, tiesiog reikia juos surasti knygų puslapiuose.
Vadovai šiandien nebeskaito, todėl jiems, jų kolegoms ar konkurentams nesiseka rasti sprendimų problemoms, kurių dalis jau yra išspręstos. Neskaitydami jie save atriboja nuo tam tikrų situacijų supratimo, o tuo pačiu ir tinkamų sprendimų priėmimo. Remdamiesi tik savo asmenine, artimų draugų, ar kolegų patirtimi, tokie vadovai daro klaidą.
INFOGRAFIKAI
https://infogr.am/daivido_j_teeceo_citata_1
https://infogr.am/daivido_j_teeceo_citata_2
