Europos Sąjungos statistikos padalinio „Eurostat“ pateikiamais duomenimis, informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) srityje dirba apie 8 milijonai žmonių, daugiau nei 80 procentų iš jų – vyrai.
„Moterų IKT sektoriuje yra per mažai, lyginant su bendra situacija darbo rinkoje. Būtina merginas drąsinti ir motyvuoti rinktis IKT specialybes ir dėl aukšto darbo užmokesčio, ir dėl to, kad šiame sektoriuje darbuotojų trūksta, o šis trūkumas nuolatos didėja“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto docentė Danguolė Rutkauskienė.
Nuo 2011-ųjų IKT sektoriaus darbuotojų skaičius paaugo kone pusantro milijono. Šiandien jie sudaro 3,7 proc. visos darbo rinkos. Didžiausia technologijų srities darbuotojų dalis yra Suomijoje – čia jie sudaro 6,7 proc. visos darbo rinkos. Lietuva pagal šį rodiklį atsilieka – mūsų šalyje IKT darbuotojai sudaro tik 1,9 proc. visų dirbančiųjų.
KTU Informatikos fakulteto tyrėjai kartu su partneriais iš 9 Europos valstybių, dalyvauja ilgalaikiame Europinės mokslo tyrimų programos „Horizontas 2020“ projekte, kurio siekis – sukurti lyčių lygybės planus informacinių mokslų ir technologinių tyrimų institucijoms.
„Lietuvoje trūksta apie 14 tūkstančių programuotojų, Europoje – apie 700 tūkstančių. Manoma, kad po dvejų metų šis skaičius pasieks 2 milijonus“, – prognozuoja D. Rutkauskienė.
Augantis IKT sektorius kuria darbo vietas ne tik programuotojams, bet ir vadinamiesiems tarpininkams – testuotojams, analitikams, klientų aptarnavimo specialistams. Pasak D. Rutkauskienės, šios specialybės ypač tinkamos merginoms.
Tarp informatikos studentų – tik 10 proc. merginų
„Visi žinome, koks programuotojų atlyginimas – astronominis. Be to, galima dirbti užsienio įmonėje neišvykstant iš Lietuvos“, – darbo IKT privalumus vardija KTU Informatikos fakulteto tyrėja.
Tyrimai rodo, kad moterys, dirbančios informacinių technologijų srityje uždirba 9 proc. daugiau nei kitose ir rečiau netenka darbo. Lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti iš namų taip pat skamba viliojančiai. Nepaisant to – KTU Informatikos fakultete mokosi tik 10 proc. merginų.
ES pateikiamais duomenimis, iš 1000 moterų, turinčių pirmosios pakopos kvalifikacinį laipsnį (pavyzdžiui, bakalaurą), tik 29 yra gavusios diplomą IKT srityje, ir tik 4 galiausiai dirba šiame sektoriuje. Tik 19,2 proc. IKT sektoriuje dirbančiųjų turi viršininkes moteris (palyginimui – moterys vadovauja 45,2 proc. kitų sričių darbuotojų).
34 proc. didesnė kapitalo grąža
Paklausta, ką duotų moterys IKT sektoriui, D. Rutkauskienė šypsosi: „Paprastas dalykas – išpildytume rinkos poreikius, užpildytume trūkstamas darbo vietas ir kurtume naujas“.
Europos Komisijos pateikta statistika rodo, kad, jei skaitmeninių technologijų srityje dirbtų daugiau moterų, tai bendras metinis Europos vidaus produktas (BVP) padidėtų 9 mlrd. eurų. Tyrimais įrodyta, kad organizacijos, kurių vadovaujančiuose postuose yra moterų, yra ir sveikesnės, ir pelningesnės – tokių įmonių kapitalo grąža yra 34 proc. didesnė.
Motyvuoti sektinais pavyzdžiais
Lyčių lygybės užtikrinimas informacinių technologijų srityje yra vienas iš Europos prioritetų. Veikia įvairios iniciatyvos, tokios, kaip tarptautinei „Girls in ICT“ („Merginos IKT“) dienai skirti renginiai (šiemet – balandžio 18 d.), moterų, dirbančių IKT srityje, organizacijos – Europos moterų ir technologijų centras (ECWT) ar Lietuvos veiklias skaitmeninių technologijų srityje dirbančias moteris vienijanti „Moterys ir technologijos“.
„Pagrindinis mūsų tikslas – motyvuoti mergaites dar mokykloje išbandyti informacinių ir komunikacijos technologijų sritį. Norime per sėkmingų šioje srityje dirbančių moterų pavyzdžius joms parodyti, kad moterys gali siekti joje karjeros“, – sako D. Rutkauskienė, ECTW valdybos narė bei organizacijos „Moterys ir technologijos“ neformaliojo ugdymo veiklų koordinatorė.
Pati būdama taikomosios matematikos studijų programos absolventė, D. Rutkauskienė teigia, kad tikslieji mokslai jai visuomet buvo įdomūs. Čia pat primena ir vieno iš sėkmingiausių lietuvių startuolių „Vinted“ įkūrėją Mildą Mitkutę – meninį išsilavinimą turinti mergina vadovauja technologijų verslui, o su programavimu susipažino tada, kai to pareikalavo gyvenimas.
Orientuojamos rinktis kitas sritis
Pasak D. Rutkauskienės, šiandien, kai vis daugiau gyvenimo sričių yra skaitmenizuotos, šios srities išmanymas tam tikru lygmeniu tampa kone būtinybe. Bet kuriam verslui gali reikėti elektroninės parduotuvės, skaitmeninių paslaugų. Todėl kompiuterinio raštingumo turėtų būti mokomi visi.
„Vieša paslaptis, kad programavimo bendrojo lavinimo mokyklose mokoma prastai, todėl žmogui – ar tai būtų vaikinas, ar mergina – kuris norėtų dirbti šioje srityje, reikėtų lavintis papildomai. Truputį pasimokyti prieš renkantis šią specialybę, ją išsibandyti, mano nuomone, yra būtina. Šie mokslai gana sudėtingi, ir, neturint jiems polinkio, gali būti sunku“, – mano D. Rutkauskienė.
Vis dėlto, KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklai vadovaujanti D. Rutkauskienė teigia, jog absoliuti šios mokyklos moksleivių dauguma – vaikinai. Paklausta, kas trukdo merginoms rinktis papildomą ugdymą technologijų srityje, pašnekovė atsako: „Baimė, kad nesugebėsi. Be to, merginos, net ir turinčios gabumų tiksliesiems mokslams, dažnai orientuojamos rinktis kitus, „moteriškesnius“ pomėgius“.
„Tiksliukės“ mažiau vadovaujasi stereotipais
2012 m. prancūzų mokslininkų atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad tiksliųjų mokslų išsilavinimo (STEM – angl. science, technology, engineering, mathematics) reikalaujančiose specialybėse dirbančios moterys turi silpnesnius lyčių stereotipus nei kitose srityse dirbančios moterys ir vyrai, o STEM srityje dirbančių vyrų stereotipai, atvirkščiai – labai stiprūs. Taigi, tiksliuosius mokslus besirenkančios merginos tiesiog negalvoja apie tai, kad egzistuoja „vyriškos“ ir „moteriškos“ specialybės.
2015 m. „Computers&Education“ žurnale paskelbtas tyrimas, kuriame buvo ištirta beveik 400 šeštokų kompiuterinio raštingumo įgūdžiai. Pasirodė, kad nors apskritai vaikų kompiuterinis raštingumas žemas, mergaitės turi geresnius techninius įgūdžius ir aukštesnes IKT kompetencijas. Be to, šios kompetencijos tiesiogiai koreliuoja su mamos išsilavinimu – kuo jis aukštesnis, tuo jos geresnės.
Lietuvoje šios srities tyrimų kol kas atlikta nedaug. Tačiau D. Rutkauskienė pabrėžia, kad reikšminga laimėto europinio projekto „EQUAL-IST“ dalis bus skirta moksliniams tyrimams.
Stereotipai, pasitikėjimo savimi trūkumas, sektinų pavyzdžių nebuvimas ir pagrinde vyriška darbo aplinka yra priežastys, dėl kurių, anot įvairių tyrimų, moterys retai renkasi IKT srities specialybes.
Programuotojai laukia merginų
Iš maždaug 180 Kaune įsikūrusio IT klasterio „Blaster“ darbuotojų – tik 13 moterų. Daugelis iš jų – administracijos darbuotojos, dirba vadybinį darbą, tačiau yra ir progamuotojų, testuotojų. Paklaustas, kodėl, jo nuomone, merginos nesirenka informacinių technologijų, klasteryje įsikūrusios UX komandos „Projekt“ dizaineris Povilas Pečkaitis, gūžtelėjęs pečiais, atsako, kad, matyt, bijo – ir vyriško kolektyvo, ir „vyriškos“ specialybės.
„Jos pačios gyvena klaidingame įsivaizdavime, kad negalės dirbti „vyriško“ darbo. Kodėl? Ada Lovelace – pirmoji programuotoja, Margaret Hamilton – sukūrė „Apollo 11“ misijos programą, yra daugybė kitų pavyzdžių. Merginos turi skirtingą požiūrį, kartais kitokią nuomonę, o tai labai naudinga. Ir, nėra ką slėpti, vyrai linkę pasitempti, kai kolektyve atsiranda moteris“, – šypsosi P. Pečkaitis.
Kitos klasterio įmonės – „Telesoftas“ vieno iš skyrių vadovas Nerijus Eimanavičius, nors ir sutinka, kad merginų įmonėje mažoka, teigia jog jokios diskriminacijos šioje srityje nėra.
„Netgi atvirkščiai! Neseniai kolegos pasakojo kaip bijo savo testuotojos – ji taip gerai dirba savo darbą, kad būtinai pastebės, jei bus palikta klaida“, – sako N. Eimanavičius.
Vaikinai sutinka, kad stereotipai – atgyvenusio mąstymo liekanos. Pasak jų, reikia ne galvoti, o tiesiog eiti ir daryti.
„Laukiam merginų išskėstomis rankomis. Jos jau turėjo pastebėti, kad šioje srityje uždirbami dideli pinigai, šimtų darbuotojų ieškoma kasdien“, – ragina P. Pečkaitis.
