Vidurdienį pro miesto sodą žingsniuojantys praeiviai išvydo kraupų reginį – čia stovėjo du žiaurią avariją patyrę „Mazda” ir „Mitsubishi” markių automobiliai. Galimų „sužeistųjų” vaduoti skubiai sulėkė visos gelbėjimo tarnybos: policija, greitoji ir gaisrinė.
Laimei, tai buvo tik įvykio inscenizacija – minint Saugaus eismo dieną miestiečiams norėta pademonstruoti, kas gali laukti lekiant žaibišku greičiu.
Iš sumaitotų automobilių buvo traukiami „nukentėjusieji”, jiems suteikta pirmoji medicinos pagalba.
Netoliese norintieji galėjo išbandyti apsivertimo imitavimo ir saugos diržų efektyvumo aparatą, leidžiantį patirti smūgį, gaunamą važiuojant 30 km/val. greičiu, prisisegus saugos diržus ir netikėtai atsitrenkus į kliūtį.
Moterys vairuoja atsakingiau
Kaip pastebėjo Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas, pastaruoju metu pagerėjus orui ir eismo sąlygoms, vairuotojai labiau atsipalaidavo, pradėjo viršyti greitį.
Pasak D. Česnausko, labai retai pasitaiko atvejų, kad automobilius, kur žūsta eismo dalyviai, vairuotų moterys. Esą jos daug atsakingesnės, turi didesnį savisaugos instinktą, rečiau vairuoja neblaivios.
Pareigūnas atskleidė, kad itin skaudžios avarijos vyksta išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį, katastrofai tuomet pakanka ir 50-60 km per valandą greičio.
„Seniau, dar prieš kokius 10 metų, pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas, avarijos atveju, visada likdavo teisus, o dabar taip nėra: jei jis viršijo greitį ir susidūrė su važiuojančiuoju iš šalutinio kelio, gali tapti įvykio kaltininku. Greičio viršijimas gali sulaukti žiaurių pasekmių”, – teigė D. Česnauskas.
Visgi, į skaudžiausius eismo įvykius Kauno mieste patenka pėstieji be atšvaitų, keliaujantieji tamsiu paros metu ar žingsniuojantys nereguliuojamose perėjose.
Policijos atstovas atskleidė, kad paskutinis vairuotojas Kauno mieste žuvo 2014 m. spalį, o pastaraisiais metais dažniausiai žūsta pėstieji ir keleiviai.
Svarbiausia – saugoti galvą
Skubios medicinos pagalbos specialistė Virginija Gutienė pažymėjo, kad visais avarijų atvejais sužeistiesiems įtariama stuburo trauma, todėl svarbu nejudinti nelaimėlio galvos ir kaklo, laikyti juos stabilioje padėtyje.
„Tačiau, jei situacija nevaldoma, pavyzdžiui, dega automobilis – žmogų iš transporto priemonės traukti reikia kuo skubiau, galvos stabilumo jau nespėsite užtikrinti, svarbiausia šioje situacijoje išgelbėti gyvybę”, – sakė V. Gutienė.
Medikė tokiu atveju patarė traumuotą asmenį apkabinti iš nugaros, prie krūtinės sudėti rankas, kad jo galva atsiremtų į paties krūtinę. Tuomet sukamuoju judesiu ištraukti asmenį ir paguldyti saugioje vietoje.
Pašnekovė priminė, kad pagrindinės traumos avarijose būna galvos, krūtinės, dubens ir šlaunikaulio srityse.
„Jei nebūsite prisisegę saugos diržų – smūgio atveju galėsite lengvai išskrieti iš automobilio ir patirti itin sudėtingas galvos traumas, tad visad akcentuoju – prisisekite saugos diržus”, – ragino V. Gutienė.
Kartu ji patarė visada vežiotis pirmosios pagalbos vaistinėlę, kad su jame esančiu tvarsčiu būtų galima bent sustabdyti kraujavimą.
Kauno mieste greitosios medicininės pagalbos brigada į nelaimingą įvykį turi atvykti per 15 minučių. Šiuo metu Kauno mieste visą parą budi 20 tokių brigadų.
