Tėvai stovėjo per naktį, kad vaikus užregistruotų į populiarias pradines mokyklas. Tačiau Kauno politikai nusprendė kitaip: likus mažiau nei pusmečiui iki mokslo metų pradžios, dviem mėgstamoms Kauno mokykloms uždraudė priimti į priešmokyklines grupes.
Tėvai įsitikinę: taip pasiturinčių tėvų priešmokyklinukai stumiami į Kaune šįmet atidaromas dvi privačias mokyklas. Viena jų – žinomos edukologės Austėjos Landsbergienės Karalienės Mortos mokykla, kita – buvusio ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Nerijaus Pačėsos vadovaujamas Erudito licėjus.
Kauno miesto savivaldybė ginasi: esą pradinėse mokykloje pirmenybė teikiama aplinkui gyvenantiems pirmokams, o ne priešmokyklinukams. Be to, prašymo padavimas dar nereiškia priėmimo.
Direktorė: žmonės prie mokyklos stovėjo per naktį
Kovo viduryje Kauno miesto taryba Prano Mašioto ir Ryto pradinėms mokykloms uždraudė formuoti priešmokyklinukų klases.
Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė nustebusi: dar pernai su savivaldybės Švietimo skyriumi suderino ir tarybai pateikė klasių komplektą.
„Iš giedro dangaus, pletkų lygyje, sužinome, kad mums ir Ryto mokyklai ikimokyklinės klasės nepatvirtintos. Sprendimas priimtas kovo 15 d., bet tik šį ketvirtadienį paskelbtas savivaldybės tinklapyje. Buvome pastatyti prieš faktą – jie nusprendė, kad mums nereikia ikimokyklinių grupių“, – pasakojo A. Burbienė.
Šįmet jos vadovaujama mokykla sulaukė 100 prašymų į priešmokyklines grupes, nors gali priimti tik apie 50 vaikų ir suformuoti dvi grupes. A. Burbienė stebisi, kad su mokykla nesitarta ir ji netgi neinformuota: direktorė apie naujieną sužinojo atostogaudama JAV. „Net nežinome priežasčių“, – stebisi A. Burbienė, per 23 vadovavimo metus tokių dalykų nepatyrusi.
A. Burbienė atkreipia dėmesį, kad visose Kauno mokyklose dokumentų priėmimas šįmet prasidėjo sausio 11 dieną, o ne balandį, kaip būdavo ankstesniais metais. „Žmonės stovėjo per naktį, kad galėtų ryte paduoti dokumentus. Nežinau, kodėl nusprendė neduoti klasių, gal per gerai dirbame, gal paslėpta kita mintis – kad kitos mokyklos užsipildytų“, – svarsto mokyklos direktorė.
A. Burbienė kelia klausimą, kur savivaldybė padės visus priešmokyklinukus – kai kuriuose Kauno mikrorajonuose darželiai perpildyti. „Mes šioje vietovėje padėdavome miestui išspręsti darželių klausimą. Su priešmokyklinukais sunku dirbti, jie labai maži, jiems darydavome prailgintas grupes, kad tėvai galėtų palikti visai dienai, dabar mums tarsi darbą palengvino, bet aš manau, kad taip pasielgti žiauru – jei taip buvo suplanuota, reikėjo informuoti ir neleisti mums skelbti priėmimo“, – dėsto pašnekovė, birželio pradžioje tėveliams turėjusi pateikti atsakymą dėl priėmimo.
A. Burbienė atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės tinklalapyje paskelbtoje ir patvirtintoje Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkoje 2016-2020 m. P. Mašioto ir Ryto pradinėse mokyklose numatyta teikti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą. Dokumente netgi nurodytas komplektų skaičius.
Taigi priimtas tarybos sprendimas prieštarauja minėtam planui. „Man protu nesuvokiama, negerbiami nei tėvai, nei vadovai“, – kalbėjo direktorė. Mokinių tėvai jai parodė gautus kvietimus į atidaromas naujas privačias mokyklas.
Kauno Ryto pradinės mokyklos direktorė Alina Striškienė į kalbas su DELFI nesileido – ji aiškino privalėsianti įgyvendinti tarybos sprendimą. A. Striškienė patvirtino, kad prašymai į priešmokyklines grupes buvo pradėti priimti.
Įtartinai sutampa su privačių mokyklų atidarymu
„Esu būsimo nulinuko mama, kitas vaikas pirmokas, lūkesčiai buvo leisti vaikus į vieną mokyklą. Ne paslaptis, kad į geresnes mokyklas priėmimas vyksta tą dieną, kada paskelbta, mes sausio 11 d. stovėjome 6 valandas eilėje, kad tą dieną paduotume pareiškimą, nesvarbu, kad vienas vaikas čia jau mokosi. O praėjus dviem mėnesiams man praneša, kad nebus formuojamos tokios klasės. Tai kur man dabar antrą vaiką dėti?“, – DELFI piktinosi kaunietė Nerija Poškienė.
Moteris įsitikinusi, kad turi teisę ir laisvę rintis, ar nori priešmokyklinį ugdymą gauti darželyje, ar mokykloje. Mat visur skelbta, kad mokykla formuoja ikimokyklines grupes, o dabar reikia ieškoti kitų vietų. N. Poškienė baiminasi, kad jos vaikui bus pasiūlyta eiti į tą mokyklą, kuri dėl netinkamos aplinkos arba paruošimo lygio nesurinko pakankamai vaikų.
„Ar kartais tai nesutampa su privačių mokyklų atidarymu Kaune? Nuo rugsėjo 1 turėtų atsidaryti Erudito licėjus ir A. Landsbergienės mokykla, tėvai jau gavo kvietimus atvykti susipažinti. Kyla klausimas, ar tai tik sutapimas“, – tai, kad savivaldybės sprendimas palankus privačioms mokykloms, svarsto N. Poškienė.
Jos manymu, galbūt taip tikimasi į privačias mokyklas pritraukti mokinių: jei tėvai 6 valandas laukia eilėje ir ieško geros mokyklos, gal jie sutiks leisti ir į privačią.
Mama: niekas nenori į nemotyvuotų vaikų mokyklas
N. Poškienei antrina Prano Mašioto pradinės mokyklos tarybos pirmininkė. Jos teigimu, minėtos mokyklos populiariausios Šilainiuose ir žinomos visame Kaune.
„Žmonės laukė nuo 7 val. ryto, 100 žmonių stovėjo lauke, kad paduotų dokumentus. Čia vaikus veždavo pasiturintys tėvai. Mūsų prielaidos tokios – ar nebus siekiama, kad vaikai pereitų į naujai atidaromas mokamas mokyklas. Nes mums siūlo eiti į tokias mokyklas, kur, galima sakyti, nemotyvuotų vaikų mokyklos, nė vienas ten leisti nenori“, – kalbėjo pirmininkė.
Ji pastebi, kad uždaromos dviejų geriausių mokyklų trys klasės. Tėvai mokykloms iš anksto aukojo 2 proc. nuo savo pajamų. Pašnekovės teigimu, tėvams liko pasirinkimas: privati arba nemokama mokykla.
„Per dieną gavau 40 elektroninių laiškų, tėvai ėjo pas direktorę, rašo skundus, visiems šokas, net 100 vaikų atsiduria neaišku kur. Negalima taip elgtis. (…) Atrodo, kad savivaldybėje žmonės nesigilina: kažkas pasiūlė, nubalsavo be klausimų, atrodo, kažkieno stumiamas projektas“, – svarstė pašnekovė.
Savivaldybė teisinasi: prašymo padavimas nereiškia priėmimo
Paaiškinimų, kodėl dviem pradinėms mokykloms savivaldybė uždraudė formuoti ikimokyklinukų klases, nors priėmimas į jas buvo vykdomas ir ką dabar daryti apgautiems tėveliams, DELFI klausė Kauno miesto savivaldybės.
Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika sako, kad pagrindinis argumentas tarybos sprendimui buvo tas, kad į minėtas mokyklas netilpo net aplinkui gyvenantys pirmokai. Pasak V. Mažeikos, prašymų priimti į priešmokyklines grupes padavimas nereiškia vaiko priėmimo. Prašymai priimami pakankamai anksti tam, kad vėliau mokyklos galėtų racionaliai planuoti grupių ir klasių skaičius.
„Iš tėvelių nusiskundimų galima suprasti, kad mokyklų vadovai nesugebėjo iki galo tiksliai paaiškinti to, kad prašymų priėmimas negarantuoja patekimo į mokyklą“, – mokykloms priekaištauja V. Mažeika.
Pasak V. Mažeikos, kuomet šios dvi pradinės mokyklos pateikė informaciją apie gautų prašymų skaičių, paaiškėjo, kad abi mokyklos nesugebės priimti visų prašymus pateikusių pirmokų, gyvenančių mokykloms priskirtame rajone. „Tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant būtent į šią faktinę informaciją. Pradinės mokyklos pirmiausiai turi tenkinti norinčių mokytis pradinėse klasėse vaikų poreikius, kurie gyvena mokyklai priskirtame rajone. Priimant tarybos sprendimą, tai buvo esminis argumentas“, – dėsto Švietimo skyriaus vedėjas.
„Kauno Ryto pradinė mokykla sulaukė 134 prašymų į pirmą klasę, iš kurių 75 vaikai gyvena mokyklai priskirtame rajone. Situacija yra tokia, kad net ir neformuodama priešmokyklinių grupių, ji nesugebės patenkinti visų mikrorajono vaikų poreikių. Į ją, šiandieniniais duomenimis, nepateks 17 vietos vaikų, kuriems yra suteikiama pirmenybė. Aš jau nekalbu apie beveik 60 vaikų iš kitų miesto vietų. Beje, sprendimą mokykloje neformuoti priešmokyklinių grupių inicijavo pati mokyklos direktorė.
Kalbant apie Kauno Prano Mašioto pradinę mokyklą, ji iki šiandienos yra sulaukusi 150 prašymų į pirmąją klasę. Iš visų prašymų mokykla galės patenkinti tik 72 prašymus, net ir neformuojant priešmokyklinių grupių. Ši mokykla neturi atskirų patalpų, pritaikytų priešmokyklinukams. Šią problemą civilizuotai galima spręsti tik mokyklai suteikiant papildomas patalpas. Būtent šiuo keliu ir planuojame eiti. Žinoma, tam reikės laiko“, – teigiama savivaldybės pateiktame atsakyme.
V. Mažeikos aiškinimu, į šias mokyklas nepatekusių priešmokyklinio amžiaus vaikų tėveliams sudarytos visos sąlygos priešmokyklines grupes lankyti netoliese esančiose Tado Ivanausko progimnazijoje ar Milikonių pagrindinėje mokykloje. Pastarosios gali priimti maždaug 200 vaikų. Abi šios mokyklos, sako savivaldybės atstovas, yra netoli Prano Mašioto ir Kauno Ryto pradinių mokyklų. Tėveliai taip pat turi galimybę savo vaikus leisti į bet kurią kitą, ypač jiems priskirtame mikrorajone esančią mokyklą. Taip pat vaikai gali būti toliau ugdomi ir darželiuose, kuriuos jie šiuo metu lanko.
V. Mažeika sako nekomentuosiantis sąmokslo teorijų apie neva ruošiamą dirvą privačioms mokykloms.
A. Kupčinskas: sudėliojo skaičiukus ir pravažiavo buldozeriu
„Mes dėl visos švietimo tinklo pertvarkos ir klasių komplektų patvirtinimo susilaikėme. Matėme, kad su mokyklos ir tėvų bendruomenėmis nebuvo tariamasi ir nebūdavo ieškoma kompromisų“, – situaciją komentuoja buvęs Kauno meras, dabar opozicijoje esantis konservatorius Andrius Kupčinskas.
A. Kupčinsko pastebėjimu, kasmet Kaune į mokyklas ateina iki 1000 mažiau vaikų, taigi ne visos mokyklos deramai sukomplektuotos ir užpildytos. A. Kupčinskas mokyklų tinklo pertvarkoje pasigenda nuoseklumo ir įsiklausymo į vietų bendruomenių lūkesčius.
„Dėl P. Mašioto ir kitų mokyklų nelabai buvo įsiklausoma, tiesiog į lenteles sudėlioti skaičiukai ir tarybos dauguma buldozeriu pravažiavo, nubalsavo, mes vieninteliai nebalsavome už tokį sprendimą“, – kalbėjo A. Kupčinskas, reformą laikantis skubota.
„Minčių kyla įvairių ir kas galėtų paneigti“, – į klausimą, ar taip nerengiama dirva privačioms mokykloms, atsakė A. Kupčinskas.
Jo nuomone, taip elgiamasi siekiant sprendimus priimti kadencijos pradžioje – kad rinkėjai spėtų pamiršti nuodėmes. „Kad su mokyklomis nesiskaitoma, parodė ne vienas atvejis, kada mokyklų bendruomenės buvo atėjusios į tarybos posėdį, net iš mero lūpų buvo žeminamos – „mes nusprendėme ir galit nevargti eidami į savivaldybę“, – kalbėjo A. Kupčinskas,
Jis spėja, kad mieste bandoma įvesti socialistinį lygybės ir brolybės principą – vienas mokyklas bandoma patempti gerai dirbančių mokyklų sąskaita. Tada, sako A. Kupčinskas, natūraliai kyla klausimas, kam iš viso mokykloms stengtis švietimą ir ugdymą daryti patrauklesniu.
A. Landsbergienė: jūs juokaujate?
„Jūs juokaujat? Tikrai ne“, – tėvų išsakomus įtarimus atmeta šiuo metu konferencijoje Romoje viešinti A. Landsbergienė. Ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintas pranešimas apie Kaune atidaromą mokyklą.
A. Landsbergienė sako, kad jos mokyklų tinklas nekonkuruoja su valstybine sistema. „Esame alternatyvaus švietimo ugdymo įstaigos ir jau 25 metus Lietuvoje kalbame, kad mokiniams ir tėvams geriau, kai pasirinkimas didesnis“, – sakė A. Landsbergienė, pasidžiaugusi, kad Romoje jai bus įteiktas Europos tarptautinių mokyklų tarybos apdovanojimas už vieną inovatyviausių mokyklų pasaulyje.
Edukologės nuomone, valstybėse, kuriose yra pasirinkimo įvairovė, kiekviena šeima gali rinktis ugdymo įstaigą, labiausiai atitinkančią jos poreikius. Tai apima ir mokestį už ugdymą, ir ugdymo metodikas, kurios ne visiems tinkamos.
A. Landsbergienė atkreipė dėmesį Kaune priešmokyklinio ugdymo įstaigose ugdanti daugiau nei 100 vaikų. Pasak jos, Vilniuje mokykla irgi buvo įkurta tada, kada vaikų skaičius peržengė 100.
Daugiau skaitykite čia.
