Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 7,9 tūkst. arba 21,6 proc. žmonių daugiau negu prieš metus. Dauguma jų emigracijai rinkosi Jungtinę Karalystę, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.
Kas trečias emigravęs vyras buvo 19–26 metų, kas penktas – 27–34 metų amžiaus, 19–26 metų moterys sudarė 28,5 proc. visų emigrančių, 27–34 metų – 23,3 procento.
Dauguma emigravusių vyrų ir moterų (atitinkamai 81,7 ir 85,6 proc.) prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau.
Kaip ir anksčiau populiariausia emigracijos kryptis yra Jungtinė Karalystė. Pernai ten išvyko 19 tūkst. (42,7 proc.) emigrantų. 3,3 tūkst.(7,5 proc.) lietuvių rinkosi Vokietiją, 3,2 tūkst. (7,1 proc.) – Airiją, 2,9 tūkst. (6,4 proc.) – Norvegiją, 2,8 tūkst. (6,3 proc.) – Rusiją,1,8 tūkst. (4 proc.) – Ukrainą.
Palyginti su 2014 metais į Jungtinę Karalystę emigravusiųjų skaičius padidėjo 2,2 tūkst. (13,3 proc.), Vokietiją – 412 (14,2 proc.), Airiją – 93 (3 proc.), Norvegiją – 235 (8,9 proc.), Rusiją – 1,5 tūkst. (2,2 karto), Ukrainą – 1 tūkst. (2,4 karto).
Didžioji dalis – 37 tūkst. arba 83 proc. – išvykusiųjų buvo Lietuvos piliečiai. Tarp emigravusių užsieniečių trečdalį (30,3 proc.) sudarė Rusijos piliečiai, ketvirtadalį (22,4 proc.) – Ukrainos, penktadalį (20,1 proc.) – Baltarusijos.
Pernai į Lietuvą imigravo 22,1 tūkst. žmonių, tai 2,2 tūkst. (8,9 proc.) mažiau negu 2014 metais. Į Lietuvą grįžo (reemigravo) 18,4 tūkst. (83,1 proc. visų imigrantų) Lietuvos piliečių ir atvyko 3,7 tūkst. (16,9 proc.) užsieniečių.
Tarp imigravusių užsieniečių beveik trečdalį – 1,1 tūkst. – sudarė Ukrainos piliečiai, 696 (18,6 proc.) – Rusijos, 387 (10,3 proc.) – Baltarusijos piliečiai. Palyginti su užpernai, imigravusių ukrainiečių skaičius beveik nepakito, tuo metu rusų ir baltarusių atitinkamai sumažėjo du kartus ir 1,3 karto.
